Pirma diena Indijoje

Namaste!

Indijoje labai daug žmonių dirba. Per pirmą dieną pastebėjom, kad čia daug žmonių turi po mažą savo funkciją. Pvz. kai nusileidom oro uoste, vienas žmogus mus pasitiko, du visiškai kiti nuvežė į viešbutį, dar vienas nunešė daiktus iki registratūros, ir dar vienas mus užregistravo. Kai buvom šiandien banke, tai vienas žmogus atidaro duris, kitas nuveda iki reikiamos vietos, trečias mus išklauso ir padaro tam tikrą operaciją, ir ketvirtas išmoka pinigus. Visi turi darbo. ;)

Delio oro uostas (jei atidžiau pažiūrėsit, tai tolumoj pamatysit smogą)

Taigi, Delio oro uoste iš pačio ryto (nusileidom apie 5:30 val. vietiniu laiku, o jis skiriasi nuo Lietuvos 2:30 val.) buvo smogas ir keistas kvapas. Smogas ir keistas kvapas lydėjo mus visą dieną. Gerai, kad mano nosis užgulta, ir nelabai jaučiu aš to kvapo. :)) Matyt pripratusi užsisklęsti kai pajaučia didelę svetimo kvapo koncentraciją. :DD Tai kaip ir rašiau, mus į viešbutį nuvežė su mašina du vyrukai. Vairavimo ypatumai čia nepavydėtini. Manau, kad vairuotojo pažymėjimai jiems yra nereikalingi. Visiškai. Visi važiuoja kaip nori, kada nori. Tokiomis sąlygomis lietuviai jau seniai būtų sustoję, ar bent jau (kaip visada) susinervavę. Bet indai tikrai nesinervuoja. Nei kiek. Važiuoja ir pypina. O pypina tikrai labai labai dažnai. Aš manau mūsų vairuotojas labai tvardėsi, tai supypino tik 5 kartus. O dabar prie viešbučio lango yra gatvė ir joje pypina pastoviai, būtų nesamonė, jei nepypintų. :) Bet kažkaip įpranti prie to garso, ir tiesiog ignoruoji. Linas sako: "matyt jei pypsas neveikia mašinos į gatvę nevažiuoja". ;) :D

Standartinis viešbučio kambarys

Viešbutis geras. Mes kiekvienas gavom po atskirą kambarį, bet gyvenam prie pat. Kambariuose yra virtuvėlė (su kriaukle ir šaldytuvu), dušas/tualetas, televizorius, spinta, staliukas, fotelis, dvigulė lova, kondicionierius, ventiliatorius palubyje, yra išėjimas į terasą, kuri sujungta su greta esančiu Ryčio kambariu. Apsigyvenę viešbutyje gavome pusryčius: kiaušinienė, sausi pusryčiai, skrebutis, džemas,  arbata arba kava. Nieko labai ypatingo, bet viskas normaliai. Buvo skanu. Pavalgę apsunkom ir nusprendėm šiek tiek numigti. Bet prieš tai nutarėm, kad turim šiandien aplankyti patį Delį, nes diena buvo visiškai laisva.

Po dviejų valandėlių miego lovoje (nes prieš tai turėjom progos miegoti tik lėktuve) išsiruošėm į miestą. Oras neskaitant to, kad smogas visada, labai geras. Saulė šviečia (bet per smogą negali giliai prasiskverbti), šilta, apie 30 laipsnių šilumos. Mes vaikštome su šortais ir maikėmis. Išėjom ieškoti metro stotelės, kuris mus turėjo nuvežti iki centro. Eidami pamatėm kaip iš tikrųjų Delis (ir matyt visa Indija gyvena): gatvėse visiškas chaosas, pilna tuk-tuk'ų, visi važiuoja kaip tik nori (bet niekas nepadaro nei vienos avarijos). Į mus visi žiūrėjo kaip į kokius ateivius (pagalvokit kaip jūs žiūrit į kokius kiniečius ar japonus Lietuvoje...). Beveik kiekvienas tuščias tuk-tuk'as mus siūlė pavėžėsią iki metro, bet mes buvom nusiteikę nevažiuoti su jais, o patys savom kojom nueiti iki metro (mums pasakė, kad jis už 1 km kelio). Gatvėse pilna įvairiausių darbininkų: siuvėjų, batų blizgintojų, šiaip meistrų.. Jei matėt kokį filmą su Indija, tai tikrai viskas taip iš tikrųjų ir yra. :)))


O dėl metro tai iš tikrųjų nemelavo, po 1 km priėjome metro stotį Saket. Ten kasoje nusipirkome metro bilietus po 25 rupijas (apie 1,20Lt), bet pardavėjas ne taip suprato, kuri mums stotelė reikalinga (arba mes, pirmą kartą nežinojom kur mums iš tikrųjų reikia), todėl pardavė brangesnius bilietus (mokėti iš tikrųjų reikėjo po 18 rupijų, 0,9Lt). Metro labai naujas, labai šiuolaikiškas, tvarkingas (nepalyginus su kitkuo Delyje). Jis važiuoja labai labai dažnai (kas 1-3 minutes), tad nusigauti iki centro buvo sudėtinga. Nuvažiavome greitai. Išlipome centrinio sekretoriato stotelėje. Prieš tai paanalizavę žemėlapį ten turėjome rasti Indijos parlamentą, prezidento rezidenciją  ir kitus svarbius Indijai objektus. Bet tik išėję iš metro buvome užklausti tuk-tuko vairuotojo indo, ko ieškome ir jei ieškome parlamento jis yra ten ir taip pas pasiūlė mus ten nuvežti už 40 rupijų (apie 2Lt). Mes ilgai negalvojom ir sutikom. Tuo labiau, kad tuk-tuku dar nei karto nebuvome važiavę ir norėjosi pabandyti.

Labai populiari Delio transporto priemonė, tuk-tuk'as

Ir visai nesuklydom. Tuk-tuk'o vairuotojas buvo labai geras, nuvežė mus iki parlamento, prezidento rezidencijos ir leido mums pasivaikščioti. Mes jo buvom paklausę, kur galima skaniai pavalgyti ir apsipirkti, tai jis pasakė, kad tuoj pasidės savo tuk-tuk'ą ir pasiims mašiną ir nuveš mus iki tos vietos, kur rasime pavalgyti ir kažką nusipirkti. Ir visa tai už papildomus 60 rupijų (~3Lt). Tai už 5Lt vairuotojas mus pavažinėjo po populiarias vietas ir nuvežė toliausiai iki prekybos taško. Ai, dar buvom pakeliui sustoję į suvenyrų parduotuvę (bet nusprendėm, kad mums dar per anksti ten pirktis), jis palaukė, tada nuvažiavom į turizmo informacinį centrą, kuriame pasiklausinėjom šiek tiek apie vietines keliones ir artėjančias formulės varžybas, jis palaukė ir tada nuvežė iki prekybos vietos. Atidavėm mes jam 60 rupijų, jis buvo labai labai patenkintas ir mūsų keliai tam kartui išsiskyrė. O prekybos vieta ten nežmogiškai didelė. Ten firminių parduotuvių rojus! Ir kiekvienos po 3-4 tai tikrai. Visa prekybos vieta apima tokią apskritimą, kurio viduje yra parkas, o aplink jį yra daug vienodų pastatų (sužymėtų raidėmis), kuriuose įsikūrusios parduotuvės.

Toje aikštėje praleidome labai daug laiko, nieko nenusipirkome (nes mums nieko nereikėjo), bet nuėjom į restoraną pavalgyti. Buvo velniškai skanu, tik kad velniškai išdraskė mums piniginę. :)) Pavalgę nuėjom į metro, nusipirkom šį kartą tinkamus bilietus (po 18 rupijų) ir išvažiavom namo.. 

Grįžę nulėkėm į netoli esantį turgelį. Čia nusipirkom dezinfekciniais tikslais vietinio viskio (viskis čia sakė populiarus) už 240 rupijų (~12-13Lt). Įdomu tai, kad maksimali mažmeninė pardavimo kaina yra užrašyta tiesiai ant butelio prie pagaminimo datos. Ir pardavėjai negali parduoti didesne kaina. Taip pat pirkom vandenį plastikiniame butelyje, tai jo kaina irgi buvo užrašyta ant pačio butelio. 

Per visą dieną nemačiau nei vienos šventosios karvės.. Matėm tik daug šunų, kurie vaikšto laisvai ir miega kur tik nori.. Ir tikrai nemačiau, kad koks šuo būtų užpuolęs kokį žmogų. 

Tokia va pirma mūsų diena Indijoje. :)) Daug visokių įspūdžių: pasijutome, kaip kokio nors filmo apie Indiją veikėjai. Indai paslaugūs ir draugiški žmonės, jie nori visada padėti, bet dažniausiai už tai kažką gauti. Būna ir labai labai priekabių, kurie neatstoja nuo tavęs. Čia įdomu, ir tikrai reikia aplnkyti. :))

Gerai, čia jau tuoj laikrodis rodys 00:30 val.  ir man laikas miegot, nes rytoj jau veš mane į mokymų centrą, kur susipažinsiu su kursiokais. Pusryčiai nuo 7 iki 8 ryto, o 8:15 val. jau išvažiuojam. Uch. Keista taip anksti eit miegot. ;)

Parašysiu kaip sekėsi mokymų centre rytoj! 

Viktoras