2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Mes jau Indijoje

Namaste! (čia indiškai labas, o pažodžiui: aš lenkiuosi tau)

15 valandų kelionės ir mes jau Delyje!

Kodėl rašau "mes"? Ogi todėl, kad Vilniaus oro uoste susitikau su dviem kolegomis, kurie irgi važiuoja į tą patį Aptech mokymų centrą. Buvo man Snieguolė iš BLS minėjusi, kad kartu važiuos du lietuviai (Rytis ir Linas), bet netikėjau, kad jie važiuos kartu su manimi (tuo pačiu skrydžiu). Oro uoste juos susitikau ir kartu keliavom iki galo. Ir 70 dienų ten pat gyvensim.

Ogi viskas prasidėjo Vilniuje. Finnair skrydžių bendrovė priėmė mūsų bagažą (užregistravo iki Delio) ir praėję įprastinę patikrą laukėme lėktuvo pakylant. Pakilom, jokių bajerių nebuvo, davė atsigerti sulčių ir kavos arba arbatos. Nieko daugiau.

Leidžiantis Helnsinkyje (nes per jį skridome) matėme labai gražius didelius debesis. :)) Ir Helsinkyje turėjom sulaukti kito skrydžio, kuris vyks po panašiai 6 valandų. Kolektyviai pasitarę nusprendėme nuvažiuoti iki Helsinkio ir ten prastumti kažkiek laiko. Nuvažiuoti nuo oro uosto iki centro yra gana paprasta: kas 20 minučių kursuoja Finnair (o ten su Finnair labai daug kas yra..) autobusas, kuris per 30 minučių nuveža iki centro ir į vieną pusę kainuoja 6,20€.

Helsinkyje apvaikščiojom centre šiek tiek. Nuėjom iki soboro, iki uosto. Ant suoliuko atsisėdom ir suvalgėm paskutinę lietuviškos tamsios duonos riekę, dešros, paragavom vietinio alaus, ir po kiek laiko nusprendėm važiuoti į oro uostą. Ten pasitrainiojom biški, užkandom ir laukėm savo skrydžio. Pradėjom pro pasų patikrą, iki savo vartų ir po kiek laiko prasidėjo laipinimas. Lėktuvas didelis, 6 eilės (po dvi prie langų ir keturios per vidurį).



Skrydis praėjo labai sklandžiai. Nors skridom naktį, bet pavyko ir užmigti. Pavalgėm, pažiūrėjau kelis filmus (tiksliau filmukus, nes žiūrėjau Tomą ir Džerį (nostalgija...) ir Ratai II), pamiegojau ir netrukus atskridom į Delį. Delyje praėjom pasų patikrą, suradom (ačiū Dievui) savo bagažą ir mus prie išėjimo pasitiko vienas iš projekto koordinatorių (turbūt :D) ir mus perdavė kitiems dviems vairuotojams, kurie mus nuvežė iki viešbučio.


O apie pirmą dieną Delyje ir viešbutį parašysiu kitą kartą. :))
Viktoras

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą