2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Indijos pažintis tęsiasi

Namaste!

Vakar, kaip ir rašiau, buvom Lietuvos ambasadoje. Turėjau kai ką perduoti ambasados darbuotojai, tai vakar po pietų pasigavom autorikšą (taip taip, tuk-tuką) ir nuvažiavom į ambasadą. Ambasada įsikūrusi labai gerame rajone, gyvenamame name ir mus ten nuvežė už 90 rupijų (~4,5Lt), o kelionės atstumas buvo apie 10 km. Ambasados darbuotoja Diana (žr. nuotraukoje) mums aprodė šiek tiek darbo patalpas, pakvietė išgerti arbatos puodelį ir pavaišino indiškais užkandžiais. Diana su šeima (vyru ir dviem vaikais) Delyje gyvena nuo rugpjūčio mėnesio, bet pačioje Indijoje jau buvo prieš tai, todėl mums pripasakojo visokių įdomių vietų, kurias mes galėtume aplankyti. Bet.. pagal kursų taisykles, mes išvykti iš Delio negalime.. Bet.. gal kaip nors pavyks.. :))

Nuotraukoje: Linas, Rytis ir Diana prie LR Ambasados Delyje
Nors jau mes čia trečia diena, bet atrodo, kad jau visą amžinybę. Čia tiek daug įvairiausių patyrimų, kad net sunku nupasakot viską... Kai pagalvoji, kad apie kažką vieną reiktų parašyt, paskui pamatai ką nors dar įdomesnio ir galiausiai užmiršti apie ką prieš tai galvojai. :)) Šiandien pabandysiu parašyti apie tam tikrus patyrimus. Atsiprašau, jei kartosiuosi (bet jei kartojuosi, reiškiasi labai įstrigo), bet.. here we go. :)

Indija
Indija iki 1947 metų buvo Didžiosios Britanijos kolonija. Ir tik tuo metu tapo nepriklausoma. To padarinius (jei taip galima išsireikšti), matome ir dabar. Dauguma gyventojų kalba angliškai. Aišku, su indišku akcentu (prisiminkit Apu iš Simpsonų), bet ir jauni ir vyresni kalba angliškai. Kai tariesi su autorikša, už kiek tave nuveš, tai labai aiškiai atsako (ryškiai skaičius labai gerai moka). O eismas Delyje vyksta kaire kelio puse. Taip taip, kaip Anglijoje. Tik skirtumas tas, kad čia visi pypina, užlindinėja, bet dėl užlindimo niekas nepyksta (dėl užlindimo nepypina), čia visiškai normalu.

O kas įdomu, tai šiandien važiuodami su taksi namo pamatėm gatve einantį dramblį. Jis buvo kaip eilinis eismo dalyvis. O eismas čia iš tikrųjų "crazy"... Jūs net neįsivaizduojat.. Gatvėmis važiuoja motociklai, autorikšos, autobusai, mašinos, dviračiai.. O šiandien dar ir dramblį pamatėme kaip eismo dalyvį... Nu visko gatvėse galima pamatyti.. Tikrai.. Vat šiandien ir dramblį pamatėm. :))

Autorikša
Šiaip autorikša yra geriausias mūsų draugas. Su ja galima nuvažiuoti pigiai, pakankamai greitai. Pasigauti ją iš kelio nėra didelių problemų (nebent eismas labai didelis arba esam kur nors užkampyje). Ir važiuoti visai smagu: važiuoji ir tau oras eina aplink. Autorikša veža daugiausiai po 3 žmones daugiausiai. Jei nori, gali prieš kelionę suderėti kainą, arba pasakyti, kad įjungtų taksometrą. Aišku, jiems taksometras nėra labai gerai, nes toli važiuojant kaina yra mažesnė.. Bet kartais pavyksta susitarti. Pvz. prieini, pasakai kur važiuoji ir tau sako tarkim 100 rupijų. Tu pagalvoji, kad čia visai netoli, ir tiek kainuoti negali ir pasakai ne ir nueini. Tada rikšosv važiuotojas tave seka iš paskos ir sako, nu gerai, už 80 rupijų. Tu nekreipdamas dėmesio eini toliau.. ir tada jis sako nu gerai už 50 rupijų. Tada parodai susidomėjimą, sėdi ir važiuoji. :)) Derėtis čia reikia VISUR ir VISADA (aišku, tik be brand'inėse parduotuvėse). Beje, čia visos autorikšos važiuoja dujomis, nes buvo priimtas įstatymas neleidžiantis joms kitaip važiuoti. Sako, kad dėl to sumažėjo oro užterštumas mieste, nes jų (autorikšų) čia be galo daug.

Eilinis gatvės vaizdas
SIM kortelė
Šiandien ėjau nusipirkti SIM kortelę. Tad iki gruodžio 30 dienos mane galėsit pasiekti tik šiuo numeriu: +919654987881. Lietuviškas numeris padėtas į stalčių ir tik labai labai retai aš jį įsijungsiu pasitikrinti, ar kas nors atsiuntė kokį SMS'ą, ar ne. Įdomumas tame, kad taip paprastai kortelės neįsigysi. Nors ji kainuoja 150 rupijų (~7,5Lt) su 88 rupijų papidlymu, bet perkant kortelę, reikia turėti su savimi fotonuotrauką ir paso ir vizos kopiją. Tai greičiausiai dėl to, kad išvengti teroristų (o jų išpuolių sakė čia būna beveik kasdien).. Na, bet aš pats neturėjau nuotraukėlių pasinių (pamišau Lietuvoje pasidaryt), tai teko eiti į foto saloną (o jis čia už 50 metrų, kur daug visokiausių parduotuvių) ir už 90 rupijų (~4,5Lt) pasidariau 8 nuotraukėles. Labai kokybiškai, ir pasakyčiau labai pigiai. O kortelę įsigijau iš Vodafone. Nežinau, ar tai pigiausia, bet sakė, kad mobiliojo ryšio operatorių kainos yra panašiai žemos. O Vodafone yra žinomas ženklas, todėl matyt jį ir pasirinkau. O gal dėl to, kad bendragyventojai irgi jas nusipirko.

Bendragyventojai 
Iš viso viešubyje iš Aptech mokymų centro gyvena 8 žmonės. Mes trys lietuviai: aš, Linas ir Rytis, bei dar penki žmonės: Rašit ir Omano, Richardo iš San Salvadoro, Dalmer iš Kubos ir dvi panelės iš Indonezijos - Asti ir Deizy. Mes su jais visada pusryčiaujame ir vakarieniaujame (tai gauname viešbutyje), o aš su Rašit, Asti, Deizy ir Dalmeriu kartu lankome kursus. Linas su Ryčiu ir Richardo kartu lanko kitą kursą. Šiandien labai gražiai pakvarieniavom, pakalbėjom, pasipasakojom apie savo šalis (aš apie lietuviškus šokius truputį papasakojau). Manau su jais tikrai bus labai labai smagu, geri žmonės susirinko. ;)
Mūsų nauja šeima (our new family)
Divali!
Spalio 26 dieną visas Delis švęs Divali. Tai lyg nauji metai, ar šv. Kalėdos Lietuvoje. Prieš jį visi perka dovanas, o spalio 26 dieną dovanomis apsikeičia. Divali yra regioninė šventė. Kiekvienas Indijos regionas turi savo specifinę šventę skirtingu metų laiku, tad Delis turi Divali. Iš tikrųjų, Divali tai šviesos festivalis, bet žmonės per šią šventę taip pat šaudo fejerverkus. IR fejerverkų (kaip mums sakė) būna labai daug. Per šią šventę nėra kažkokios konkrečios vietos, kur žmonės susirenka švęsti (Delyje jaučiu tai būtų nesamonė), bet jos metu išeina iš namų ir švenčia šalia namų. Mums dėstytojai Divali metu parekomendavo neiti į parduotuves, turgus, nes prieš Divali ten būna labai daug žmonių, o ir kainos yra šiek tiek didesnės. Įdomu bus pamatyti, kas čia Delyje vyks spalio 26 dieną. :))

Paskaita
Šiandien paskaita prasidėjo nuo išsamesnio žmonių pažinimo. Žmonės pasakė kas yra, iš kur, ką dirba ir dar reikėjo įvardinti ką mėgsta veikti laisvu laiku ir kada bus gimtadienis. Pasirodo turėsim kelis gimtadienius šiuo laikotarpiu. :)) Paskaitos metu internetas yra atjungiamas ir juo negalima naudotis. Labai gerai, nes nesinervini, kol  puslapis užsikraus. :)) Paskaitos metu duoda vandens, arbatos, kavos. Per įžanginę paskaitą davė ir užkandžių. Bet vanduo ten iš tikrųjų gelbėja. Labai kartais troškina...

Iškaba prie įėjimo į pastatą

Mūsų klasė

Po prisistatymo dėstytoja pradėjo skaityti kursą. Šiek tiek papasakojo įvairių dalykų, susijusių su kompiuterine grafika. Pasakė, ką mes mokysimės ir kokiu eiliškumu. Keli dalykai buvo žinomi, bet keli dalykai buvo patvirtinti arba papildyti. Ateityje tikrai manau pravers. :)) O be to, paskaitos pabaigoje dėstytoja šiek tiek papasakojo apie patį Delį, apie kelias prekybos vietas (pvz, kad elektroninius prietaisus galima pirkti tik vienoje vietoje, jei pirksi kitur, tai beveik 100%, kad daiktas bus padirbtas, o indai labai gerai moka viską padirbinėt.. labai).. Ir, kaip suprantu, beveik kiekvieną kartą mums po paskaitos papasakos ką nors naudinga.

Pabaigai. Delis niekada nemiega.. Dabar jau tuoj dvi valandos, o už lango girdisi visokie garsai (ir pypsiai).

Iki kito karto,
V!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą