10 savaičių Indijoje: Ketvirta diena

Namaste!

Neatsibodo dar skaityt? :)) Vis pagalvoju, kad po 5 ar dar daugiau metų bus labai smagu atsiversti blogą ir paskaityti.. Tai vat ir rašau dar vieną įrašą. :))

Šiandien sekmadienis. Išeiginė diena. Pagal programą nieko nebuvo, tai sugalvojom kad reikia kažką veikt. Pavalgėm pusryčius, o čia jie man kol kas labai patinka, nes kasdien duoda skirtingus ir gali pakankamai gerai pavalgyti. Pusryčiai čia ruošiami 8-iems žmonėms (tik kursų dalyviams) ir susideda iš kiaušinių (jie visada vis kitaip patiekiami: tai kiaušinienė, tai virtas kiaušinis, tai dar kažkas paruošta). Taip pat duoda sausų pusryčių, gali visad užsipilti ir pasidaryti. Dar būna koks nors kitas patiekalas. Kartais daržovių kotletas (labai skanus), kartais dar kas nors. Visada būna patiekti skrebučiai suvynioti į foliją (beje ir kiaušinienę čia vynioja į foliją). Visą parą mes galime rasti kavos ir arbatos priimamajame. Vandenį (atsigėrimui, dantų valymui) mums pripila iš specialaus geriamo vandens stovo, kur jie turi nusipirkę (kaip pas mus būna dideli buteliai su vandeniu). Vandens iš krano (net ir virinto) gerti visiškai nerekomenduojama.

Taigi po pusryčių truputį dar pagulėjome, ir 12 valandą susirinkome foje ką nors veikti. Sugalvojome, kad reikia nuvažiuot iki beveik centro, o geriausias būdas tai padaryti buvo metro. Taigi nuėjome į metro ir ten nusipirkome ne žetonų, o korteles. Čia važiuojant metro yra dvi galimybės: kortelė arba žetonai. Žetonus turi nusipirkti kasoje ir negalima žetonų išsinešti iš už mokamos metro zonos, t.y. nusiperki vieną žetoną kasoje, praeini pro vartus, po to nuvažiuoji kur tau reikia (beje, perkant žetoną reikia pasakyti iki kokios stotelės tu važiuoji), išeidamas pažymi, kad žetoną panaudojai ir įmeti į skylę, tik tokiu būdu atsidaro vartai ir gali išeiti. Arba yra dar vienas variantas: kortelė. Nusiperki metro kortelę, sumoki 50 rupijų užstatą, įsidedi tam tikrą sumą pinigų (tarkim 200 rupijų, 50 kartotinis turi būti) ir prie vartų ją nuskanuoji įeidamas į mokamą zoną ir išeidamas iš mokamos zonos. Privalumas dar tas, kad tau nereikia stovėti eilėje ir nusipirkti bilietų, ir taip pat gauni 10% nuolaidą visoms kelionėms. Beje, Delio metro buvo atidarytas tik 2002 metais ir per pirmą dieną juo pravažiavo daugiau nei 1 milijonas žmonių. Tai yra labai patogus persikėlimo būdas. Delio metro nėra giluminis (ta prasme, kad nereikia leistis labai giliai po žeme (kaip Maskvoje, ar Kijeve), kad patekti į metro), ir yra saugus. Saugumas užtikrinimas tikrinant kiekvieną keleivį ir jo bagažą (panašiai kaip oro uoste) prieš įeinant į mokamą zoną. Jei turi kurpinę, ji būtinai bus patikrina, taip pat ir apčiupinėja ir tave, ar nieko neturi neleistino. Kiekvienoje metro stotyje (o kai kuriose svarbesnėse ir prie įėjimo) budi ginkluoti pareigūnai: jie pasislėpę už smėlio maišų ir budi su automatu. Įdomu gi. :))

Išankstinio mokėjimo Delio metro kortelė

Tęsiu savo istoriją, o tai nebaigsiu. :D Įsėdome į metro ir važiavome. Važiavome, kol sugalvojome kur reikia išlipti. Išlipom Patel Chawk stotelėje ir ėjome iki šventyklos. Ji buvo pažymėta žemėlapyje, todėl taip nusprendėme. Išlipome toje stotelėje ir nusprendėme eiti. Pakeliui praėjome tikrai labai daug Delio kontrastų: nuo lūšnynų, žmonių gyvenančių gatvių, iki prabangių namų ir butų už spygliuotų vielų sienų. Įdomiai taip.. Galiausiai priėjome šventyklą. Ji buvo labai graži.

Šventykla fone

Nuotraukoje ne visa šventykla, o tik jos dalis. Bet ji tikrai labai tvarkinga ir graži. Visas bajeris buvo tame, kad kai mes atsiradome prie tos šventyklos, išgirdome kažką panašiai kalbančius į lietuvių kalbą. O ten buvo grupė iš Latvijos ir tarp jų buvo viena lietuvė Asta (kuri lietuviškai kalbėjo). Taip netikėtai tos grupės vadovė pakvietė mus prisijungti prie jų ekskursijos po šventyklą ir mes, turėdami laiko, prisijungėm. Gidas - indas, bet kalbėjo labai gerai rusiškai, todėl ir mes galėjome suprasti apie ką kalba. Ekskursijos metu gavome po tris tikas (taškas ant kaktos), ir kiekvienas simbolizuoja vis kitokius dalykus (aišku, kas ką nepamenu).

Su viena latve, lietuve prie dramblio. Atkreipkit dėmesį į mūsų taškus ant kaktos. :))

Aplankę šventyklą išsiskyrėme su grupe iš Latvijos ir ėjome pasivaikščioti po parką (jis buvo prie pat šventyklos). Taip pat turėjom sulaukti vienos lietuvės, kuriai Rytis turėjo perduoti siuntinį. Aš turėjau jau indišką numerį, tai susikambinom ir pasakėm kur susitikti. Bet Delis nebūtų Delis: jei žmonės paprastai surastų kaip susitikti, tai būtų per daug neįdomu. Po skambučio pakalbėjom, pagalvojom, kaip čia susitikti, Daiva (toks lietuvės vardas) turėjo atvykti iki mūsų šventyklos, bet turbūt ne taip pasakėm ir ji nuvyko į visai kitą vietą. Telefonu susiskambinę paklausėm kaip ta šventykla atrodo, tai ji pasakė, kad balta. Išsinuomavom taksi ir sutarėm, kad už 50 rupijų mumis nuveš iki reikiamos (mums bent taip atrodė) vietos. Beje, taksi išsinuomuoti nebuvo taip lengva. Kadangi ta šventykla yra turistų pamėgta vieta, tai autorikšos su skaitikliu važiuoti nenori, jos prašo fiksuotą kainą (pvz. 150 rupijų), ir sako, kad taksometras sugedęs, jei pasakai, kad nori su skaitikliu važiuoti. Bet mes (kaip dažnai su rikšom būna), buvom principingi ir už 7,5Lt trise nevažiavom. Tai taip įsisiūlė mus nuvežti taksi, kuriam kelionės pabaigoje atidavėm 50 rupijų. O prie tos šventyklos (primenu, būna daug turistų) yra pilna žmonių, kurie prekiauja visokiomis monetomis, vaizdais apie Indiją. Dar nustebino mus tai, kad prie pat taksi priėjo vyras atidarė dėžę, kurioje buvo KOBRA! Tikrai ji buvo gyva, nežinau ar nenuodinga ar ne, bet atrodė bauginančiai... Pakeliui į baltą šventyklą mus sustabdė policininkai ir paklausė už kiek važiuojam, tai mes pasakėm, kad už 50 rupijų, tai palinkėjo gero kelio ir nuvažiavom toliau. Pasiekėm mūsų numatytą vietą. Kitoje šventykloje vyko atlaidai (ar kažkas panašaus) ir žmonės nešė aukoti įvairius dalykus.

"Balta" šventykla. Tikro pavadinimo nežinau. :))

Bet ir vėl, tai nebuvo ta šventykla, kurioje buvo Daiva. Galiausiai susiskambinom ir susitarėm susitikti metro stotyje. Kol ėjome į metro stotelę mus lydėjo penkios mergaitės, kurios vis kartojo: "diadia, money". Bet mes joms pinigų nedavėm... Su metro (ir savo kietom naujom kortelėm) nuvažiavom į susitikimo vietą, pagaliau susitikom su Daiva. Kartu šiek tiek pabuvom, išgėrėm alaus, pasivaikščiojom po parduotuves ir grįžom į viešbutį namo. Čia pavalgėm vakarienę ir.. diena jau į pabaigą..

Šiaip tai čia visai šilta! Dabar jau tuoj 24 val., o temermometras rodo +24°C... Dieną termometras pasiekia ir +30°C. O žmonės sako, kad žiema jau čia. :))

Truputis tipinių Delio vaizdų: