Varanasi

Namaste! (arba jau beveik „Sveiki!“)

Delyje šiuo metu labai šalta: dieną apie +20°C, o naktį nukrenta net iki +3°C . Rytais būna labai labai didelis rūkas. Skrydžiai, traukiniai šiuo metu yra atidedami, atšaukiami, gatvėse pilna spūsčių. Mes patys jau nešiojam rūbus ilgomis rankovėmis, o naktį miegam su maikėmis. :)))

Ačiū Aistei, kuri prieš kelionę mus paruošė ir papasakojo labai daug dalykų apie Varanasį. :)

ĮSPĖJIMAS! Kai kurie žemiau aprašyti faktai gali šokiruoti, sukelti blogas emocijas. Rekomenduoju silpnų nervų ar jautriems skaitytojams spausti čia. Bus kalbama apie mirtį.

Praėjusį savaitgalį buvome Varanasyje – šventajame ir labiausiai piligrimų lankomame mieste Hindų religijoje. Varanasyje susitinka trys upės: Gangas, Varuna ir Asi (iš to ir kilęs Varanasio pavadinimas). Viena Gango pusė yra apgyvendinta, o kitoje pusėje nėra jokių pastatų, tai yra todėl, kad per musonų sezoną vanduo pakyla labai aukštai ir viską, kas yra kitoje upės pusėje nuplauna.

(Nuotraukų ieškokite blogo viduryje.)

Jei pasirinksite Varanasį kaip pirmą savo kelionės Indijoje tašką, labai gerai pagalvokite. Palyginus su Deliu, miestas yra labai labai purvinas (žymiai purvinesnis nei Delis) ir visose vietose yra tris-keturis kartus daugiau žmonių nei senajame Delyje (o senajame Delyje tikrai jų labai daug!). Gatvės Varanasyje yra labai siauros (1-1,5 m.), ir pilna karvių "blynų". Pasiklysti mieste - 100%. Geriau aplankykite kelis objektus Delyje, susipažinkite su Indijos gyventojų principais ir gyvenimo būdu ir tada jau važiuokite į Varanasį.

Varanasyje žmonių tikėjimas yra labai didelis. Pagrindinė deivė – Šiva, ji yra deivė griovėja ir kartu su dar dviem dievais (Brahma ir Višnus) sudaro šventąją trejybę. Mieste daugiau nei 90% visų šventyklų yra būtent Šivos šventyklos, žymiai daugiau bet kur kitur Indijoje. Mieste daug šventųjų žmonių. Jie išsipaišę baltai.

Žmonės tiki, kad šventoji upė Gangas, kuri teka per Varanasį išeina iš Šivos, sėdinčios ant kalno Himalajuose, galvos. Gange žmonės maudosi (ten gyvenantieji, kiekvieną rytą), plauna rūbus, geria vandenį, pasiima vandens namo (prie įėjimo prie vandens parduodamos plastmasinės talpos). Miesto vandentiekis yra išfiltruotas Gango vanduo – prie upės stovi 3-4 filtravimo pastatai, kurie ima vandenį iš upės, filtruoja, dezinfekuoja ir tiekia miestui. Be to, į Gangą yra beriami sudegusių kūnų pelenai, taip pat ir kūnai tų, kurių negalima deginti.

6 mirčių tipai, kurie nedeginami:

• Vaikai iki 13 metų, nes jie yra mūsų gėlės ir gėlės negali būti deginamos 
• Nėščios moterys, nes jos nešioja gėles savyje 
• Šventieji žmonės Sadu, nes jų sielos ir taip grynos 
• Gyvūnai, nes jų sielos nesuterštos 
• Kobros įkandimas, nes kobra yra gyvūnas ant Šivos kaklo ir siela tampa gryna 
• Raupsais sergantys žmonės 

Ką daro su jais? Ant kūnų apvynioja akmens luitus ir įmeta į upę. Mes nematėme, bet skaičiau, kad kartais kūnai atsiriša nuo akmenų ir pakyla į vandens paviršių..

Gyventojai sako, kad upė yra 35 metrų gylio, joje gyvena visokiausios žuvys, net Ganginiai delfinai. Sakė žuvis gaudo ir pardavinėja turguje. Įsivaizduokit ką jos valgo.

Hinduizmo žmonės tiki, kad mirtis yra geras dalykas, nes po mirties siela patenka į nirvaną. Mirties apeigas atlieka tik vyrai (nes moterys verkia), ir jie tiki, kad bent viena ašara sutrukdo sielai patekti į nirvaną . Kas atlieka pagrindinę apeigą priklauso nuo to, kas mirė (pvz. jei miršta motina, tai apeigas atlieka jaunausias sūnus, jei tėvas – vyriausiais ir pan.). Prieš atliekant apeigas, žmogus turi nusiskusti visus plaukus, išsimaudyti Gange ir apsirengti baltai. Kūnas yra specialiai paruošiamas gatuose, ir keturiems vyrams nešant iki deginimo vietos šaukia: „Rama nama satya hai“ (reiškia: dievo Rama vardas yra tiesa).

Natūraliai deginti galima tik sava mirtimi numirusius žmones. Vienam žmogui reikia apie 200 kg malkų (1kg apie 150 rupijų), kūnas dega 3-4 valandas. Vyrų nesudega krūtinė, moterų – dubuo, po 3-4 valandų jie yra paimami ir išmetami tiesiai į upę. Per parą yra sudeginami apie 300 kūnų, jie deginami visą parą. Yra suskirstytos vietos, kur deginami žemiausios klasės, vidutinės ir aukščiausios kastų kūnai. Įdomu tai, kad ten nėra jokio blogo kvapo! Jaučiasi tik deginamos malkos ir nieko daugiau. Vietiniai sako, kad tai Šivos įtaka.

Šventąją ugnį žmonės perka iš vienos šeimos, kuri jau 3500 metų be perstojo visus metus visą parą ją prižiūri. Nors ši šeima yra iš žemiausios kastos, bet ji yra žinoma ir svarbi visai Indijai. Nusipirkęs ugnį pagrindinis apeigų atlikėjas ją užsideda ant šiaudų pluošto ir ją nuneša iki tos vietos, kur yra paruoštas kūnas ir padega.

Šventoji amžinoji ugnis. NUOTRAUKA IŠ INTERNETO!

Jei žmogus pateko į avariją (ir dar keliais atvejais), jis negali būti deginamas natūraliai, tam yra naudojama elektrinė krosnis. Deginant kūną elektrinėje krosnyje jis sudega per 1 valandą.

Miestas prie vandens yra suskirstytas į gatus (angl. ghat). Gatas yra laiptai, kurie veda iki šventosios upės. Varanasyje oficialiai yra apie 100 gatų, bet vietiniais sako, kad jų yra virš 300. Kai plaukėme su valtimi, tai matėme labai daug tokių gatų, kiekvienas iš jų turi pavadinimą. Yra deginimo gatai (ten ir yra kremuojami kūnai) ir yra maudymosi gatai (po ceremonijos visi vyrai turi išsimaudyti Gango vandenyje).

Kiekvieną dieną po 18 val. kai saulė nusileidžia, vyksta atsisveikinimo su Gangu ceremonija skirta pasaulio taikai. Prie upės vyrai atlieka specialią ceremoniją, kuri trunka apie pusvalandį.

Iš tikrųjų, tai pasijutome kaip labai realioje inscenizacijoje, kuri parodo kaip viskas vyko prieš tūkstančius metų... Yra dalykų, kurių pasakoti negalim, tai reikia patirti... O ten antrą kartą tikrai nenorėčiau sugrįžti...

Netoli pagrindinių gatų

Žmogus prausiasi Gange

Alka viešbutis iš valties

Deginimo gatai

Prausimosi gatai

Šventasis valtyje

Saulėlydis

Varanasio gatvės. Senamiestyje jos visos tokios!

Atsisveikinimas su Gangu

Atsisveikinimas su Gangu

Rytas Varanasyje. Labai tirštas rūkas.

Žmonės maudosi Gange

Rytas

Čia trūksta Lino. :))

Gal ir ne viską ką sužinojau papasakojau... Jei norite pasiskaityti daugiau, informacijos ieškokite Google.

Kelionė
Miegojome viešbutyje Alka, kuris yra ant Gango kranto. Labai geras viešbutis, jei kada važiuosit į viešbutį, rekomenduoju ten apsistoti. Be to, ten labai geras vegetarinis restoranas ir maists pakankamai pigus (už Tali, tokį pietų Indijos maisto rinkinį, sumokėjome 145 rupijas, ~7,5Lt) . Už kambarį mes sumokėjom po 500 rupijų (25Lt), bet dušas ir tualetas buvo bendri (pasirinkome tokį, nes daugiau kambarių jie neturėjo...).

Kelionėje turėjome savo gidą. Jis mums padėjo nepasiklysti, susirasti valtis, kitus dalykus. Jis mus susirado mums einant link pagrindnių gatų. Tiesiog užklausė iš kur esam, kur einam. Ir taip tas dvi dienas mus lydėjo visur. Jis sakė, kad už savo paslaugas nieko neims, bet už tai nori, kad mes nueitumėm į jų parduotuvę. Antrą dieną užėję į jo parduotuvę nieko nenusipirkome, bet už jo gerumą sumokėjome 400 rupijų (po 100 kiekvienas, 20Lt).

Delyje iki oro uosto nuvažiavome ir grįžome su mūsų viešbučio taksi vairuotoju. Nuo mūsų viešbučio iki oro uosto sumokėjom 500 rupijų (po 125 rupijas, nes važiavome keturiese, su metro išeina apie 100 rupijų žmogui ir užtrunka apie valandą, taksi – 20 minučių), grįžtant – 620 rupijų, nes 120 rupijų kainavo autmobilio stovėjimas aikštelėje prie Delio oro uosto.

Lėktuvas pakilti vėlavo dvi valandas dėl prastų oro sąlygų (matomumas beveik nulinis) Varanasio oro uoste. Gerai, kad lėktuve buvom iš anksto užsisakę maisto: už 175 rupijas (25 rupijom pigiau nei perkant lėktuve, ~9Lt) gavome vištienos troškinuką su dviem mažutėmis bandelėmis, desertą ir atsigerti. Grįžtant, pirmą kartą mūsų skrydžių Indijoje istorijoje (ketvirtas kartas), skrydis nevėlavo!

Labai tikiuosi, kad ir gruodžio 30 dieną skrydis nevėluos ir apie 17:30 val. nusileisime Vilniaus oro uoste!

Su artėjančiomis šventėmis!
V!