Privet! Oj, Namaste!
Pirmą dalį, apie mūsų nuotykius Goa skaitykite čia. Čia yra antra nuostabių vaizdų ir mūsų atostogų dalis.
Iš tikrųjų radau, kad Goa valstijoje apie 20% yra krikščionių, dėl to visur kur tik keliaudavom matydavom bažnyčias (Delyje tai neįprasta). Net ir mūsų paplūdimyje stovėjo viena, tik ji nebuvo vadinta bažnyčia, bet koplytėlė.
Gruodžio 1 d. – gruodžio 3 d.
Nameliuose naktį miegodamas jautiesi išvien su gamta: girdisi jūros ošimas, tylus muzikos garsas, žmonių pokalbiai, šunų lojimas ar gaidžio giedojimas iš ryto. Naktį labai šilta, kartais net per daug.
Įjungę atostogų režimą tris pilnas dienas praleidome neskubėdami, atsipalaiduodami. Ryte atsikeldavom, pabėgiodavom palūdimyje, suvalgydavom vaisių (pvz. mangą, arbūzą, apelsiną ir pan.), aišku išsimaudydavom jūroje, mėgaudavomės saulės spinduliais. Labai smagu, kad paplūdimyje niekas nešaukia: „šaltas alus“, „karšta samosa“, tik du kartus per dieną praeina keli vyriokai ir siūlo nusipirkti vaisių: „coconut“, „papaja“, „watermellon“ ir pan. Visada skirtingai šaukia, todėl ir neįkyri labai.
Vieną dieną sugalvojom išsinuomuoti motorolerius. Po rytinių procedūrų nuėjome iki pagrindinės gatvės, o tada pradeda visi klausinėti: „scooter?“, „rikša?“, „tuk-tuk?“, „taksi?“, ir taip 20 mažiausiai žmonių. Vienas taksi vairuotojas mums buvo sakęs, kad išsinuomuoti motorolerius kainuoja 200 rupijų visai dienai (10Lt), tik tai tuo metu neatrodė labai realu.. Bet kai sužinojom, kad kaina tikrai tokia, negalvodami griebėm tris motorolerius, užsidėjom šalmus ir nurūkom pasivažinėti po Goa valstiją. Tiesa, reikėjo dar užsipilti degalų. Už tris litrus sumokėjom dar po 10Lt.
Keliai važinėjimuisi su motoroleriui labai geri, eina ir per kalnus. Važiavome pagrindiniu greitkeliu (na, buvo tik dvi eismo juostos), tai jis pasirodė lyg ką tik išlietas. Ir vaizdai įspūdingi: aplink žalia, gražu, mačiau ir bananus augančius prie gatvės. Buvom kelis kartus nusukę nuo pagrindinio kelio, matėm bezdžiones besikarstančias po palmes. O kai pasieki 60 km/h greitį, tai ir labai gaivu važiuoti, nes aplink vien tik grynas oras (ir tikrai ne toks kaip Delyje)!
Buvom nuvažiavę iki kito paplūdimio. Visai netoli mūsų. Ten pasijutome kaip brisdami į Baltijos jūrą: nevienodai gilėja, labai daug duobių, bangos šiek tiek didesnės. Matyt todėl, kad mūsų paplūdimys yra įlankoje ir atviros jūros bangos šiek tiek sumažėja kol pasiekia krantą, o ten jūra yra atvira ir bangos pakyla aukščiau. Tame palūdimyje (jis panašu yra privatus) yra tinklinio aikštelė, tai Rytis su Linu pamušinėjo kamuolį. Išgėrėm paplūdimyje šviežiai spaustų ananasų sulčių ir grįžome į savo paplūdimį.
Iš viso per dieną nuvažiavome apie 70 km, o degalų būtų užtekę dar kokiems 20 km. Tikrai labai gera pramoga – vertė tikrai didesnė už kainą!
Pietus valgydavom vis kitoje vietoje. Kainos visur labai panašios. Sriuba 60-100 rupijų, karštas 150-250 rupijų, alus mažas 50 rupijų, didesnis 90 rupijų, 7Up, Pepsi ir pan. po 20 rupijų. Ir viskas paplūdimyje...
Kitą dieną mus įkalbėjo plaukti valtimi į atvirą jūrą stebėti delfinų. Kaina už valandą 750 rupijų. Trise sėdom į valtį (telpa apie 10 žmonių), ir su „vairuotoju“ išpalukėm ieškoti delfinų. Apsiplaukėm kelis paplūdimius (nes jų ten yra keli, ir kai kurie labai įdomūs) ir po ilgo plaukimo atvira jūra vairuotojas pristabdė valtį ir sako: „žiūrėkit!“ ir tada pamatėm vandenyje bežaidžiančių delfinų nugaras. Gaila, kad nei vienas neiššoko iš vandens, bet buvo tikrai įdomu pamatyti juos ten gyvenant. Po 1,5 valandos paplaukiojimo ir saulės palydėjimo grįžome į krantą (reikėjo sumokėti daugiau nei 750 rupijų, nes plaukiojom apie 1,5 valandos, tai sumokėjom 800 :))).
Kiekvieną vakarą kai saulė nusileisdavo ramiai pasedėdavom pas ką nors terasoje (pas mane, arba pas Rytį, arba pas Liną), po to pasivaikščiodavom po vakarinį Palolem ir galiausiai eidavom vakarieniauti. Taip ir prabėgdavo dienos atostogų ritmu!
Paskutinę naktį vėl lindome išsimaudyti Arabijos jūroje – artimiausiu metu to padaryti nepavyks. Nors.. niekada nesakyk niekada. ;)
Gruodžio 4 d.
Kadangi mūsų skrydis buvo 18 val., paskutinę dieną dar turėjome pakankamai laiko išsimaudyti jūroje, susitvarkyti, pavalgyti ir nuvažiuoti iki oro uosto.
Pasimėgavom paskutinėmis jūros voniomis, atsiskaitėm už viešbutį, susidėję viską pasivaikščiojom paplūdimiu, papietavom viename iš lauko restoranų. Ir į jūrą įmėtėm po monetą – už tai, kad grįžtume!
Taksi iki oro uosto susiradome iš anksto už labai gerą kainą – 900 rupijų (nuo oro uosto iki Palolem atvažiuoti išėjo 1700 rupijų). Sužinojome, kad tie, kas turi turistinio taksi licenciją turi aprangos kodą. Jie privalo vilkėti baltai! Buvo keista, kai vairuotojas sustojo pakelėje ir persirengė marškinius ir kelnes (Paloleme aprangos kodas negalioja), ir jei sustabdytų policija negautų baudos. Tad po šiek tiek ilgiau nei valandos pasiekėm oro uostą.
Ir jame reikėjo grįžti į realybę – oro uoste sulčių iš pakelio stiklinė restoranete kainavo 150 rupijų. :) Šiaip Goa oro uostas nėra labai tvarkingas. Viskas ten vyksta chaotiškai. Neaiški bilietų gavimo vieta, neaiškus bagažo patikrinimas.. Bet turėjom pakankamai laiko pasiaiškinti, tad viską padarėm tinkamai. Lėktuvas vėlavo 30 minučių, bet tikrai vertėjo, nes pamatėme labai gražų dangų – tokio dar niekad nebuvau matęs!
Delyje nusileidom, autobusu (T3 Shuttle bus) nuvažiavome iki artimiausios metro stotelės (25 rupijos), su oro uosto ekspresu iki New Delhi (60 rupijų) ir užkandę KFC po 23 valandos grįžome namo. Labai saldžiai miegojom. :))
Ech, buvo tikrai smagu aplankyti Goa... ir labai tikiuosi ten dar kada nors sugrįžti!
Rytoj išvažiuojame į ekskursiją su Aptech‘u į Agrą (kur yra Taj Machalas) ir Jaipurą (istorinį Indijos miestą). Apie juos parašysiu grįžęs.
Linkėjimai!
V!
Pirmą dalį, apie mūsų nuotykius Goa skaitykite čia. Čia yra antra nuostabių vaizdų ir mūsų atostogų dalis.
Iš tikrųjų radau, kad Goa valstijoje apie 20% yra krikščionių, dėl to visur kur tik keliaudavom matydavom bažnyčias (Delyje tai neįprasta). Net ir mūsų paplūdimyje stovėjo viena, tik ji nebuvo vadinta bažnyčia, bet koplytėlė.
Gruodžio 1 d. – gruodžio 3 d.
Nameliuose naktį miegodamas jautiesi išvien su gamta: girdisi jūros ošimas, tylus muzikos garsas, žmonių pokalbiai, šunų lojimas ar gaidžio giedojimas iš ryto. Naktį labai šilta, kartais net per daug.
Įjungę atostogų režimą tris pilnas dienas praleidome neskubėdami, atsipalaiduodami. Ryte atsikeldavom, pabėgiodavom palūdimyje, suvalgydavom vaisių (pvz. mangą, arbūzą, apelsiną ir pan.), aišku išsimaudydavom jūroje, mėgaudavomės saulės spinduliais. Labai smagu, kad paplūdimyje niekas nešaukia: „šaltas alus“, „karšta samosa“, tik du kartus per dieną praeina keli vyriokai ir siūlo nusipirkti vaisių: „coconut“, „papaja“, „watermellon“ ir pan. Visada skirtingai šaukia, todėl ir neįkyri labai.
Vieną dieną sugalvojom išsinuomuoti motorolerius. Po rytinių procedūrų nuėjome iki pagrindinės gatvės, o tada pradeda visi klausinėti: „scooter?“, „rikša?“, „tuk-tuk?“, „taksi?“, ir taip 20 mažiausiai žmonių. Vienas taksi vairuotojas mums buvo sakęs, kad išsinuomuoti motorolerius kainuoja 200 rupijų visai dienai (10Lt), tik tai tuo metu neatrodė labai realu.. Bet kai sužinojom, kad kaina tikrai tokia, negalvodami griebėm tris motorolerius, užsidėjom šalmus ir nurūkom pasivažinėti po Goa valstiją. Tiesa, reikėjo dar užsipilti degalų. Už tris litrus sumokėjom dar po 10Lt.
Keliai važinėjimuisi su motoroleriui labai geri, eina ir per kalnus. Važiavome pagrindiniu greitkeliu (na, buvo tik dvi eismo juostos), tai jis pasirodė lyg ką tik išlietas. Ir vaizdai įspūdingi: aplink žalia, gražu, mačiau ir bananus augančius prie gatvės. Buvom kelis kartus nusukę nuo pagrindinio kelio, matėm bezdžiones besikarstančias po palmes. O kai pasieki 60 km/h greitį, tai ir labai gaivu važiuoti, nes aplink vien tik grynas oras (ir tikrai ne toks kaip Delyje)!
Buvom nuvažiavę iki kito paplūdimio. Visai netoli mūsų. Ten pasijutome kaip brisdami į Baltijos jūrą: nevienodai gilėja, labai daug duobių, bangos šiek tiek didesnės. Matyt todėl, kad mūsų paplūdimys yra įlankoje ir atviros jūros bangos šiek tiek sumažėja kol pasiekia krantą, o ten jūra yra atvira ir bangos pakyla aukščiau. Tame palūdimyje (jis panašu yra privatus) yra tinklinio aikštelė, tai Rytis su Linu pamušinėjo kamuolį. Išgėrėm paplūdimyje šviežiai spaustų ananasų sulčių ir grįžome į savo paplūdimį.
Iš viso per dieną nuvažiavome apie 70 km, o degalų būtų užtekę dar kokiems 20 km. Tikrai labai gera pramoga – vertė tikrai didesnė už kainą!
Pietus valgydavom vis kitoje vietoje. Kainos visur labai panašios. Sriuba 60-100 rupijų, karštas 150-250 rupijų, alus mažas 50 rupijų, didesnis 90 rupijų, 7Up, Pepsi ir pan. po 20 rupijų. Ir viskas paplūdimyje...
Kitą dieną mus įkalbėjo plaukti valtimi į atvirą jūrą stebėti delfinų. Kaina už valandą 750 rupijų. Trise sėdom į valtį (telpa apie 10 žmonių), ir su „vairuotoju“ išpalukėm ieškoti delfinų. Apsiplaukėm kelis paplūdimius (nes jų ten yra keli, ir kai kurie labai įdomūs) ir po ilgo plaukimo atvira jūra vairuotojas pristabdė valtį ir sako: „žiūrėkit!“ ir tada pamatėm vandenyje bežaidžiančių delfinų nugaras. Gaila, kad nei vienas neiššoko iš vandens, bet buvo tikrai įdomu pamatyti juos ten gyvenant. Po 1,5 valandos paplaukiojimo ir saulės palydėjimo grįžome į krantą (reikėjo sumokėti daugiau nei 750 rupijų, nes plaukiojom apie 1,5 valandos, tai sumokėjom 800 :))).
Kiekvieną vakarą kai saulė nusileisdavo ramiai pasedėdavom pas ką nors terasoje (pas mane, arba pas Rytį, arba pas Liną), po to pasivaikščiodavom po vakarinį Palolem ir galiausiai eidavom vakarieniauti. Taip ir prabėgdavo dienos atostogų ritmu!
Paskutinę naktį vėl lindome išsimaudyti Arabijos jūroje – artimiausiu metu to padaryti nepavyks. Nors.. niekada nesakyk niekada. ;)
Gruodžio 4 d.
Kadangi mūsų skrydis buvo 18 val., paskutinę dieną dar turėjome pakankamai laiko išsimaudyti jūroje, susitvarkyti, pavalgyti ir nuvažiuoti iki oro uosto.
Pasimėgavom paskutinėmis jūros voniomis, atsiskaitėm už viešbutį, susidėję viską pasivaikščiojom paplūdimiu, papietavom viename iš lauko restoranų. Ir į jūrą įmėtėm po monetą – už tai, kad grįžtume!
Taksi iki oro uosto susiradome iš anksto už labai gerą kainą – 900 rupijų (nuo oro uosto iki Palolem atvažiuoti išėjo 1700 rupijų). Sužinojome, kad tie, kas turi turistinio taksi licenciją turi aprangos kodą. Jie privalo vilkėti baltai! Buvo keista, kai vairuotojas sustojo pakelėje ir persirengė marškinius ir kelnes (Paloleme aprangos kodas negalioja), ir jei sustabdytų policija negautų baudos. Tad po šiek tiek ilgiau nei valandos pasiekėm oro uostą.
Ir jame reikėjo grįžti į realybę – oro uoste sulčių iš pakelio stiklinė restoranete kainavo 150 rupijų. :) Šiaip Goa oro uostas nėra labai tvarkingas. Viskas ten vyksta chaotiškai. Neaiški bilietų gavimo vieta, neaiškus bagažo patikrinimas.. Bet turėjom pakankamai laiko pasiaiškinti, tad viską padarėm tinkamai. Lėktuvas vėlavo 30 minučių, bet tikrai vertėjo, nes pamatėme labai gražų dangų – tokio dar niekad nebuvau matęs!
Delyje nusileidom, autobusu (T3 Shuttle bus) nuvažiavome iki artimiausios metro stotelės (25 rupijos), su oro uosto ekspresu iki New Delhi (60 rupijų) ir užkandę KFC po 23 valandos grįžome namo. Labai saldžiai miegojom. :))
Ech, buvo tikrai smagu aplankyti Goa... ir labai tikiuosi ten dar kada nors sugrįžti!
Rytoj išvažiuojame į ekskursiją su Aptech‘u į Agrą (kur yra Taj Machalas) ir Jaipurą (istorinį Indijos miestą). Apie juos parašysiu grįžęs.
Linkėjimai!
V!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą