Sveiki,
Viskam yra pradžia, ir viskam yra pabaiga. Atėjo ir mums laikas baigti 10 savaičių atostogas ir keliauti namo. Iš mūsų viešbučio pirmosios turėjo išskristi panelės iš Indonezijos, po to Kuba su Salvadoru, tada mes ir galiausiai Omano atstovas.
Panelėms išskristi nesisekė visiškai. Gruodžio 28 d. vakarą mes jas išlydėjom iš viešbučio, bet jų skrydis buvo atšauktas ir skristi turėjo su kitu lėktuvu, bet kai atėjo registruotis, joms pasakė, kad pavėlavo 5 minutes ir kad registruoti į skrydį nebegali. Grįžo jos į viešbutį ir su ambasados pagalba susirado kitą lėktuvą namo..
Kitą vakarą Ricardo su Dalmeriu išsiruošė į oro uostą. Dalmerio skrydis vėlavo apie 2,5 valandos, o Ricardo kiek mes žinom pakilo laiku. Tiesa, Dalemris skrido su Aeroflot kompanija ir prieš skrydį jis mūsų trijų paklausė, ką mes manom apie šią kompaniją. :))))) Ir mes visi trys, kaip susitarę pasakėm, kad nieko gero apie ją nemanom (matyt istoriškai išlikęs stereotipas).
Išaušo gruodžio 30 d. rytas (Lietuvoj tuo metu buvo 3 val. nakties) ir atsisveikinę su likusiais viešbučio gyventojais (Asti, Dessy ir Rashidu) pajudėjome oro uosto link. Labai neramino 2-3 metrų (kartais net nulinis) matomumas, nes rūkas buvo toks, „nors į akį durk“. Visas eismas gatvėse buvo labai sulėtėjęs... Bet oro uostą pasiekėm laiku (ne veltui išvažiavome 4 valandas prieš skrydį).
Pridavėm savo bagažą, pasiėmėm bilietus ir čia mus pasiekė žinia: „jūsų skrydis atidėtas dviem valandoms“. Na, pagalvojome, kad dvi valandos nėra tiek daug, tad labai nepergyvenom. Įėjom į oro uosto teritoriją, papusryčiavome ir sekėme oro uosto pranešimų lentas. Iki pat beveik dvylikos oro uoste matomumas buvo beveik nulinis. Po to matomumas po truputį didėjo ir retkarčiais atrodė, kad ir saulė pasirodydavo.
Belaukdami savo skrydžio sutikome ir kitus kursiokus: Tarsha iš Afrikos jau buvo įsėdusi į lėktuvą ir jame sėdėjo 9 valandas. Bėda tame, kad jai niekas nieko nesakė, dėl ko nekyla... Tik po to išleido juos atgal į oro uostą. Daugumos kitų skrydžiai taip pat buvo atidėti...
Mūsų skrydis iš pradžių buvo atidėtas trim valandom, po to dar valandai ir galiausiai tik po penkių valandų pakilome. Helsinkyje persėdimui turėjome tik valandą, tad net nesitikėjome spėti į lėktuvą į Vilnių. Bet tikėjomės, kad bus dar koks nors vienas lėktuvas. Bet.. deja.. ir vėl... nebuvo...
Viskam yra pradžia, ir viskam yra pabaiga. Atėjo ir mums laikas baigti 10 savaičių atostogas ir keliauti namo. Iš mūsų viešbučio pirmosios turėjo išskristi panelės iš Indonezijos, po to Kuba su Salvadoru, tada mes ir galiausiai Omano atstovas.
Panelėms išskristi nesisekė visiškai. Gruodžio 28 d. vakarą mes jas išlydėjom iš viešbučio, bet jų skrydis buvo atšauktas ir skristi turėjo su kitu lėktuvu, bet kai atėjo registruotis, joms pasakė, kad pavėlavo 5 minutes ir kad registruoti į skrydį nebegali. Grįžo jos į viešbutį ir su ambasados pagalba susirado kitą lėktuvą namo..
Kitą vakarą Ricardo su Dalmeriu išsiruošė į oro uostą. Dalmerio skrydis vėlavo apie 2,5 valandos, o Ricardo kiek mes žinom pakilo laiku. Tiesa, Dalemris skrido su Aeroflot kompanija ir prieš skrydį jis mūsų trijų paklausė, ką mes manom apie šią kompaniją. :))))) Ir mes visi trys, kaip susitarę pasakėm, kad nieko gero apie ją nemanom (matyt istoriškai išlikęs stereotipas).
Išaušo gruodžio 30 d. rytas (Lietuvoj tuo metu buvo 3 val. nakties) ir atsisveikinę su likusiais viešbučio gyventojais (Asti, Dessy ir Rashidu) pajudėjome oro uosto link. Labai neramino 2-3 metrų (kartais net nulinis) matomumas, nes rūkas buvo toks, „nors į akį durk“. Visas eismas gatvėse buvo labai sulėtėjęs... Bet oro uostą pasiekėm laiku (ne veltui išvažiavome 4 valandas prieš skrydį).
Pridavėm savo bagažą, pasiėmėm bilietus ir čia mus pasiekė žinia: „jūsų skrydis atidėtas dviem valandoms“. Na, pagalvojome, kad dvi valandos nėra tiek daug, tad labai nepergyvenom. Įėjom į oro uosto teritoriją, papusryčiavome ir sekėme oro uosto pranešimų lentas. Iki pat beveik dvylikos oro uoste matomumas buvo beveik nulinis. Po to matomumas po truputį didėjo ir retkarčiais atrodė, kad ir saulė pasirodydavo.
Belaukdami savo skrydžio sutikome ir kitus kursiokus: Tarsha iš Afrikos jau buvo įsėdusi į lėktuvą ir jame sėdėjo 9 valandas. Bėda tame, kad jai niekas nieko nesakė, dėl ko nekyla... Tik po to išleido juos atgal į oro uostą. Daugumos kitų skrydžiai taip pat buvo atidėti...
Mūsų skrydis iš pradžių buvo atidėtas trim valandom, po to dar valandai ir galiausiai tik po penkių valandų pakilome. Helsinkyje persėdimui turėjome tik valandą, tad net nesitikėjome spėti į lėktuvą į Vilnių. Bet tikėjomės, kad bus dar koks nors vienas lėktuvas. Bet.. deja.. ir vėl... nebuvo...
Kadangi mūsų skrydis buvo jungiamasis, tai Finnair pasirūpino mūsų nakvyne viešbutyje ir bilietais iki Vilniaus. Tik bėda, kad tiesioginio skrydžio iš Helsinkio į Vilnių nebuvo (lėktuvas atšauktas), tai teko mums skristi iš Helsinkio į Frankfurtą (Finnair) ir tada iš Franfkurto į Vilnių (su Lufthansa). Su skrydžiais didelių problemų nebuvo, bet Frankurte turėjome tik valandą persėdimui, o Frankurto oro uostas yra tikrai labai labai didelis, dėl to oro uoste teko bėgti!
Ir gruodžio 31 dieną 14:00 val. (tiksliai tiksliai, kaip vokiečiai mėgsta) nusileidome Vilniaus oro uoste! Bagažas taip pat atvažiavo kartu su mumis. :))
Su naujais metais!
Viktoras
Sveiki, ar galėtumėt brūkštelt savo el paštą, turiu klausimų, būčiau dėkinga, jei galėtumėt patarti :)
AtsakytiPanaikintiLaba diena Viktorai, aciu uz issamu bloga, vyksiu i Deli i tuos pacius kursu kur Jus buvot, noreciau patarimu, ar butu galima susisiekti?
AtsakytiPanaikintiVilmantai, parašyk man el. paštu vormex@gmail.com
Panaikinti