Keturi M: metro, mobilusis ryšys, mokykla ir maistas

Namaste!

Šiek tiek pastebėjimų. :))

Metro
Turbūt pats geriausias dalykas čia yra metro. Kaip jau anksčiau rašiau, jis buvo atidarytas visai neseniai, pirma linija pradėjo veikti 2002 metais, o dabar jau yra 200 km tinklas po visą Delį – pradedant nuo naujausių rajonų, ir baigiant senuoju Deliu, oro uostu.

Taip atrodo metro traukinys, kuris važiuoja iki oro uosto. Jis yra visiškai kitoks nei tie, kurie važinėja  eilinėmis linijomis

Saugumas yra labai aukštas. Prieš įeinant į metro zoną visada būsi patikrintas. Tikrina, ar keleiviai nesineša ginklų/sprogmenų (su metalo detektoriais), tašes taip pat praskenuoja. Panašiai kaip oro uoste. Ir atskirai: merginas ir vaikinus. Prie įėjimų dažnai stovi vyrukai su automatais pasislėpę už smėlio maišų sienos. Ir vėl, dėl saugumo..

Kadangi nuotraukų daryti patiems negalima, tai tenka ieškoti internete. Taip vyksta bagažo patikra.

Kelionės kaina priklauso nuo pradinės ir galutinės stotelės ir ji visada yra skirtinga (nuo 8 iki 30 rupijų, nuo 0,4Lt iki 1,5Lt). Perkant žetoną (tai vienas iš mokėjimo būdų) reikia pasakyti iki kokios stotelės važiuoji ir tą žetoną taip užprogamuoja (užprogramuoja tam tikrą sumą). Kitas mokėjimo už kelionę būdas – metro kortelė SmartCard, apie kurią jau rašiau. Su ja visada gauni 10% nuolaidą, bet tai ne svarbiausia – svarbiausia, kad nereikia pirkti žetonų kiekvienoje stotyje (iš anksto nusipirkti negalima, nes iš metro teritorijos išsinešti žetoną griežtai draudžiama). Jau mažiausiai keturis kartus džiaugiamės, kad turime kortelę, nes matėme labai dideles eiles ir būtų reikėję laukti labai ilgai (bent po pusvalandį), kad galėtume nusipirkti žetoną.

Traukiniuose visada yra sakomi tam tikri pranešimai (hindi kalba ir angliškai), kaip žmonės turėtų elgtis: pvz. keleiviai vyrai neturėtų sėdėti tik moterims skirtose vietose (jos yra atskirai pažymėtos), arba būkite atsargūs, jei pamatysite neprižiūrimą paketą, arba spjaudyti metro traukinyje ir metro teritorijoje griežtai draudžiama, arba negalima sėdėti metro traukinyje ant grindų ir t.t. Ir aišku, kai privažiuojam stotelę, pasako jos pavadinimą po kurio seka pasakymas: „please mind the gap“, matyt iš Londono metro šito išmoko.. ;)

Mūsų metro stotelė

Yra penki pagrindiniai maršrutai (vienas atskiras, kuris už specialią kainą važiuoja į oro uostą). Dalis yra po žeme, o dalis yra virš žemės ir virš miesto. Metro važinėja labai labai dažnai ir labai dažnai būna jie pilni. Keista, kad važiuojant dieną kartais net neįmanoma įlipti į traukinį. Sunku suprasti, kada čia pikas yra...

Delio metro žemėlapis

Negana to, kad kiekviename vagone yra specialios vietos moterims, visų traukinių pradžioje yra atskiras vagonas moterims. Ir tik moterys ten būna. Prie įlipimo į metro, ant platformos yra taip pat pažymėta „Women only“ ir tik moterys yra ten laukiamos. Rytis su Linu vieną kartą pabandė įlipti pro tas duris, tai buvo apšvilpti prižiūrinčių pareigūnų...

Kaip jau anksčiau rašiau, metro labai švarus. Ne kaip visur kitur Delyje...

Mobilusis ryšys
Kaip mums sekasi naudotis savo nusipirkta Vodafone kortele? Labai gerai!

Po kiekvieno veiksmo (skambučio, SMS siuntimo, skambučių priėmimo kituose miestuose (pvz. Amritsare)) yra atsiunčiama ataskaita, kurioje rašo, kiek kainavo prieš tai buvęs veiksmas ir koks dabar tavo sąskaitos likutis. Tarifai yra juokingi: SMS žinutės kaina – 1 rupija (0,05Lt), skambučio kaina tiksliai nežinau kokia, bet vieną kartą už beveik 10 minučių sumokėjau apie 7 rupijas (0,35Lt) – pigiau grybo!

Pasipildymas vyksta taip: nueini į „saloną“, duoda tau Nokia 3310 (rimtai!) ir tada suvedi du kartus savo numerį. Po to paduodi pardavėjui, jis suveda savo kodus, nurodo sumą ir taip pasipildai. Įdomu tai, kad mokesčius nuskaičiuoja kai pasipildai sąskaitą. Nėra taip, kad duodi 100 rupijų ir tau 100 papildo. Jei duodi 100 rupijų, tai į kortelės sąskaitą gausi tik 87 rupijas, nes 13 rupijų atitenka mokesčiams..

Ryšio kokybė nebloga. Problemų nebuvo. Veikia net ir po žeme metro tuneliuose. Tik va skundėsi žmonės, kad iš Lietuvos žinučių (į Vodafone numerį) negauna. Matyt kur nors cenzūros nepraeina... ;)

Mokykla
Pravažiavom čia kelias mokyklas (kasdien pravažiuojam). Ir jos tikrai atrodo nekaip.. Kaip koks kalėjimas: labai aukšta tvora aptverta mokyklos teritorija, ant tvoros išvyniota spygliuota viela, įbetonuoti sudaužyti stiklai (kad lipant įsipjautum). Tikrai baugiai atrodo...

Matot užrašą School? :)

Mokinius į mokyklą veža su taksi: į tokį, kaip mūsų 7-vietį taksi (6 keleiviai ir vairuotojas) telpa apie 10-15 mokinių. Kiekvienas automobilis pažymėtas užrašu: „school cab“. Kai kurie turi užrašą „maxi school cab“, matyt talpina dar daugiau vaikų...

Pabandykit suskaičiuoti kiek kuprinių ant stogo. :) Tai tiek mokinių viduje.

Mokyklos autobusas

Kiekviena mokykla turi savo uniformą. Ir visi mokiniai ja rengiasi.. Nors į vidų įeiti nebandėme, bet manau, kad įeiti į mokyklos teritoriją būtų sudėtinga. Esam keletą kartą praėję pro mokyklą, tai mokiniai labai draugiški, sveikinasi, prašo po 10 rupijų... Kai kurie kalba angliškai, bet tikrai ne visi.

Tokį vaizdą matėme Jaipure, prie pat viešbučio buvo mokykla. Mokiniai stovėdami išsirikiavę meldžiasi, dainuoja patriotines dainas, ir taip po gerą pusvalandį kiekvieną rytą. Galiausiai grojant paradinei muzikai sueina į mokyklą ir pradeda mokytis. :) 

Maistas
(iš karto atsiprašau, kad šios nuotraukos neoriginalios, kažkaip kai galvoji apie maistą, apie nuotraukų padarymą užmiršti :)))

Indiškas maistas yra įdomus. Ir įvairus. Pagrindinė mėsa – vištiena! Jautienos čia su žiburiu nerasi, bet galima rasti buivolo mėsos arba ėrienos. Kai kurie kiničių restoranai turi kiaulienos, bet ji visiškai ne tokia, prie kokios mes pripratę... Mielai sukirsčiau kokį kepsnį su bulvių koše.. :)) Bet čia to padaryti nepavyks.. Karts nuo karto pasilepinam skilandžio gabaliuku ar vytintu kumpiu (ačiū už lauktuves iš Lietuvos!).

Čia man labai patinka Butter Nan - specifinė indiška duona, pagamina su sviestu. Toks kaip blynas, tik kad ar keptas, ar išvoliotas svieste nežinau.. Iš tikrųjų sviesto skonis čia labai panašus į mūsų. Per pusryčius duoda jį sūdytą.

Indai turi labai specifinį sūrį – panyrą. Iš tikrųjų nežinau kaip jis pagamintas, bet jį pateikia troškiniuose. Bajaris tame, kad to sūrio forma kai jį troškina nepasikeičia. Jis iš būna supjaustytas kvadratėliais. Lietuvoje sūris nuo karščio lydosi, o šitas – ne. Tai kažkas panašaus į tofu.

Valgėm ir vegetarišką samosa – pyragėlis su daržoviu masės įdaru. Čia firminis indų maistas. Visai neblogas, sotus ir aštrus. Ir jų kaina nėra didelė (pvz. Akšardame du pyragėliai kainuoja 0,75Lt).

Vaisių čia yra tikrai labai egzotiškų. Prie pat viešbučio turim „savo“ vaisių pardavėją (jis pardavinėja vaisius prie gatvės). Turi jie ir mums neįprastų vaisių: guavos vaisių, šviežių kokosų, dar visokių, kurių net pavadinimų nežinom. Šviežius kokosus čia pirkti yra labai įdomu, nes jie skirti sultims - nukapoja su kindžalu viršūnę, įdeda šiaudelį ir geri. Labai skanu ir pakankamai daug tų sulčių. Kai kuriose kitose vietose kokosai būna su minkštimu viduje - kai sultis išgeri, ji perkerta per pusę ir iškrapšto minkšimą. Bet tokie kokosai yra brangesni (40 rupijų, 2Lt), nei tie, kurie skirti vien tik sultims (30 rupijų, 1,5Lt). Taip pat parduoda obuolius, kriaušes, arbūzus, melionus, vynuoges, bananus, granatas ir pan. Tiesa, čia parduoda žalius tokius mandarinus ir sako, kad jie yra "orange".

Merginos?
Na, o vienas extra M yra skirtas merginoms. Indijoje yra tikrai labai gražių merginų. Aišku, su lietuvaitėm nepalyginsi, bet... Vyresnės moterys dažnai nešioja tradicinius indiškus rūbus. Sako, kad nuo XIV amžiaus tie rūbai nepasikeitė. Jaunesnės rengiasi labiau europietiškai. Sarius gali nešioti tik tada, kai išteka.

Šitą merginą matėm kai buvom Agros forte :))

Įdomu tai, kad labai retai sutiksi vieną einančią merginą. Eina arba su kokiu nors vaikinu, arba su drauge... Matyt tir vėl dėl saugumo.

Indijoj tikrai galima gyventi! Linkėjimai! Liko 17 dienų!
V!