Tadžmahalas ir kiti lankytini objektai

Namaste!

Gruodžio 7-8-9 dienomis visi Aptech'o studentai važiavom į ekskursiją. Ekskursijos pavadinimas – Auksinis trikampis (Golden Triangle), nes aplankėm du miestus (Agra, Jaipur) ir grįžome atgal į Delį.

Visa ekskursija prasidėjo nuo susitikimo 4 valandą ryte sutartoje vietoje. Visi studentai (ir angliukai, ir dizaineriai) susėdome į du autobusus ir patraukėme link Agros. 

Tiesa, prieš kelionę sužinojom, kad Delyje būna taip vadinamos „Dry day“, kai visos „Wine shop“ yra uždarytos. O „Dry day“ būna tam tikrom dienom, per šventes. Jos nevyksta pastoviai (pvz. kas 3 savaites), bet per metus jų būna apie 20. Tad jei kažką planuositės, pasižiūrėkit internete (Google it!) ar nebus tada „Dry day“.

Buvom sustoję keliose vietoje, kur galėjom pasinaudoti tualetu. Tuo pačiu ten parduoda ir suvenyrus, galima pavalgyti – vadinosi moteliu. Tik suvenyrų kainos ten kosminės! Taip ir matosi, kad pritaikyta vieta turistams, kurie tik keliauja ir kuriem tai gali pasirodyti pigu. Mačiau kaip vienas amerikietis (greičiausiai) už pasinaudojimą tualetu be emocijų davė prižiūrėtojui 100 rupijų (5Lt)...

Kelias iki Agros buvo tikrai prastas... Juo važiuojant geriau miegoti - jei stebėsi kelią, tikrai labai baisu pasidarys. Po 5 valandų pasiekėm Agrą - Tadžmahalo miestą! Tadžmahalas buvo pirmasis objektas kurį mes aplankėme. Ir žinot... jis tikrai atrodo labai įspūdingai... Gali žiūrėti 1000 nuotraukų iš vienos ar kitos pusės, bet kai pamatai šį vieną iš septynių pasaulio stebuklų gyvai, tai tikrai supranti dėl ko jis yra pasaulio stebuklas. Jis gražus iš visų keturių pusių, yra visiškai simetriškas ir padarytas iš balto marmuro. Delyje matėme jo mažąjį brolį Humanyu's Tomb, bet Tadžmahalas yra žymiai didingesnis ir gražesnis. 

Pagrindiniai vartai

Musulmonų šventykla

Jos kopija

Šitą pastatą pastatė vyras savo žmonai (Humanyum mauzoliejus buvo pastatytas žmonos savo vyrui). Tas vyras turėjo tris žmonas. Pirmos žmonos neturėjo vaikų, o nuo trečios žmonos jis susilaukė 14 vaikų (ne visi išgyveno..). Jo žmona mirė begimdydama 14-ąjį. Jis prižadėjo jai pastatyti didžiulį mauzoliejų. Taigi per 22 metus buvo pastatytas mauzoliejus, trys įėjimo vartai, pagrindiniai vartai. Po kiek laiko atsirado musulmonų šventykla vienoje mauzoliejaus pusėje, o kad būtų išlaikyta simetrija, toks pat pastatas (tokia pat šventykla) buvo pastatytas ir kitoje pusėje. Virš pagrindinių vartų yra 22 bokšteliai: 11 vienoje pusėje ir 11 kitoje, kurie žymi 22 statymo metus.

Bilieto kaina į Tadžmahalą 750 rupijų (37,5Lt), bet mums nereikėjo mokėti. Už mus už įėjimą į Tadžmahalą ir į kitus objektus sumokėjo Aptech'as (tai ITEC programos dalis).

Tiesa, visi dar pasidarėm bendrą viso kurso nuotrauką su Tadžmahalo vaizdu. Ją daro „vyriausybės sertifikuoti“ fotografai. Už A4 dydžio nuotrauką reikėjo mokėti po 100 rupijų (5Lt). 

Po didingojo Tadžmahalą važiavome į Agros fortą. Šis fortas buvo pastatytas dar prieš pastatant Tadžmahalą. Forte turistams žiūrėti galima tik 20% teritorijos. Labai įdomu tai, kad iš jo matosi Tadžmahalas. Šis fortas mums labai priminė Raudonąjį fortą, kuris yra Delyje. Ir Tadžmahalas ir Agros fortas yra UNESCO paveldo sąraše. 

Įėjimas į Agros fortą

Panašu į Raudonąjį fortą!

Tolumoje - Tadžmahalas

Agros forto viduje

Mastosi Tadžmahalas!

Vienas iš Agros forto kiemelių

Po dviejų objektų aplankymo visi nuvažiavom į viešbutį – Amar hotel, kur buvome pasitikti su gėlėmis (čia labai populiaru ant kaklo dėti gėlių karolius) ir kolos stikline. Visi gavome kambarius (gyvenome po du, aš su Richardo). Po kiek laiko gavome vakarienę, po kurios susirinkome lauke prie baseino. Kas pasakojo anekdotus, kas dainavo dainas, kas bandė šokti. Labai įstrigo Tosa Tosa Tosa, TOSA, kaip supratau firminis afrikiečių bajeris. Taip ir prabėgo laikas. O viskam užbaigti sugalvojome išsimaudyti baseine (gruodžio 7 dieną atvirame baseine!). Maudėsi nedaug žmonių, bet kas maudėsi, tiems labai patiko. 

Aš su Noisa iš Tadžikijos

Mano ir Richardo kambarys

Vakarėlis lauke

Prie mūsų dar prisijungė draugai iš Afganistano

Beje, Agra yra kitoje Indijos valstijoje ir joje taikomi visiškai kitokie mokesčiai, pvz. Senasis vienuolis kainuoja 375 rupijas (Delyje 210 rupijų, Goa 130 rupijų), tad jei kas važiuosit į Agrą, patartina „apsiprekinti“ Delyje (mes to padaryti negalėjome, nes buvo „Dry day“).

Visi iš ryto buvom pažadinti 6 valandą (užsakė mums „Wake-up call“ organizatoriai), tada papusryčiavom ir išvažiavom link Jaipuro. Nuo Agros iki ten apie 230 kilometrų. Kelias visai neblogas, bet miegoti taip pat patartina.

Mūsų abu autobusai iš pačio ryto

Iš pat pradžių Jaipure buvom nuvežti į Pink City restoraną, kuriame Aptech‘as visada leidžia žmonėms pavalgyti (Agroj į tokią maitinimo vietą nuvežti nebuvom, tad turėjom maitintis patys). Už 250 rupijų (tai vadinosi „Buffet“) gavome sriubos, karštų patiekalų pasirinkimą (kas buvo išdėliota) ir desertą. Visai nebloga kaina! 

Pink City restorano viduje

Po pietų privažiavome Amer fortą (dar vadinamu Amber fortu, bet su gintaru nieko tai bendra neturi, Amber buvo viena iš deivių). Šis fortas buvo labai įdomus, įspūdingas. Jis įsikūręs labai gražioje vietoje tarp kalnų. Forte yra įėjimo vartai su langeliu, veidrodžių kambarys (veidrodžiai buvo atvežti iš Belgijos) ir tokia kaip pilis. Galėjome mes pasivaikščioti visur, nes beveik visur yra atidaryta. Iki forto buvome nuvežti su džipais, nes autobusai ten nevažiuoja. Taip pat ir grįžome su džipais iki autobuso. 

Amber fortas iš toli

Pakeliui į Amber fortą

Įėjimo vartai - aš ten mojuoju!

Vaizdas iš forto

"Pilis" 

Veidrodžių kambarys

Galėjome vaikščioti visur!

Mūsų džipai kelionei atgal iki autobuso

Kaip miestas Jaipuras tikrai yra tvarkingesnis nei Agra ir kaip jie sako, Jaipuras yra antras pagal geriausią organizuotumą pasaulyje. Jame gyvena 7 milijonai gyventojų ir yra Radžestano srities centras. 

Visuose miestuose prie visų objektų (kad ir viešbučio, Tadžmahalo ar Agros forto, ar Amer forto ar dar kur nors) prie mūsų pristodavo grupelė pardavėjų, kurie siūlė nusipirkti suvenyrų, iš metalo padarytų visokių dirbinių, papuošalų, taip pat maikutes ir visokius kitokius dalykus...

Po Amber forto aplankymo važiavome į viešbutį, šį kartą „Paradise“! Jis geresnis nei tas, kuris buvo Agroje, bet sakė visi viešbučiai Jaipure yra labai geri. Įsikūrėme, susitvarkėme. Ir atėjo vakarienės metas. Ją mes gavome ant viešbučio stogo su vaizdu į visą miestą. O maistas.. viskas buvo labai labai skanu ir gavome net bulvių košės! Po vakarienės mums truputį pagrojo ir pašoko vietinė grupelė. O vėliau mes patys pasidarėme šokius. Ant stogo buvo ir baseinas, kuriuo naudotis nebuvo galima, bet.. kas negalima, tas labai įdomu. Ir po vidurnakčio išsimaudėme lauke esančiame baseine, kuris yra 9-ame viešbučio aukšte!

Vakarienė ant viešbučio stogo!

„Wine shop“ Jaipure dirba tik iki 20 val. Jei kada ten būsit, žinokit. :))

Kitą rytą vėl buvome pažadinti 6 val. ryto žadinimo skambučio. Vėl pusryčiai, susitvarkymas ir lankymas dar kelių objektų.

Vienas iš Jaipuro objektų, Hawa Mahal

Jantar Mantar. Tai pirmasis paskutinę ekskursijos dieną aplankytas objektas, pakeliui važiuodami pravažiavome vieną iš Jaipuro objektų, Hawa Mahal. Jantar Mantar yra astrologinių ir laiko įrankių/statinių rinkinys. Jame yra vienas didžiausių saulės laikrodžių, kurio tikslumas yra 20 sekundžių! Šis objektas yra įtraukas į UNESCO paveldo sąrašą. Reikia specifinių žinių, kad mokėtum dauguma objektų naudotis. Tai nėra labai paprasta. Mūsų gidas šiek tiek pasakojo apie objektus, bet kadangi mūsų buvo apie 70, tai apie kiekvieną papasakoti negalėjo...

Saulės laikrodis!

Po to aplankėme City Palace, kur yra galerijos ir pristato miesto istoriją. Buvo rūbų galerija, ginklų galerija ir dar kelios galerijos, aplankėme ir vietą, kurioje vietinis Maharadža priiminėja svečius. Patalpų viduje (galerijose) fotografuoti yra griežtai draudžiama, todėl iš galerijų vidaus nuotraukų nėra.

Taip pat aplakėme Lake Palace, kurią galėjome tik apžiūrėti iš toli, nes ji yra pastatyta ežero viduje. Negalėjome pamatyti kas yra viduje. Pati pilis atrodo įspūdingai, vis galvojome kaip ji pastatyta buvo ir niekaip nesugalvojome. Gal iš pradžių ežeras buvo nusausintas ir tada pastatyta pilis, arba gal čia yra užtvanka. Visi prie tos pilies išgėrėme šviežių kokosų sulčių už 20 rupijų (1Lt), matėme dramblį, kupranugarius.

Ir po tokios tiek daug įspūdingų objektų sėdome į autobusą ir 258 kilometrus tragišku keliu įveikėm per 8 valandas. Ir mes Delyje! Vakarienė savo viešbutyje. Ir nepatikėsit, davė mums ne vištienos, o žuvies (ir taip jau antrą kartą)!

O po nerealios ekskursijos šeštadienį pas mus viešbutyje susirinko beveik 25 mūsų kurso žmonės! Visi girdėjo, kad ant stogo mums puikiai pavyko lietuviškas „Afternoon party“ dėl to visi norėjo pas mus ateiti. Po trupučio pašnekesių visi išėjome į diskoteką pasišokti...

Linkėjimai! Jau greit grįšiu!
V!