Per kančias į ...Goa

Namaste!

Mūsų noras aplankyti daugiau Indijos didesnis už griežtą draudimą, todėl vos gi gavę bart dėl praėjusio išvažiavimo iš Delio ieškojome būdų, kaip tai padaryti legaliai. :)

Pasiklausėm mokymo centro, ką mums reiktų daryt, kad galėtumėm išvažiuoti. Jie pasakė, kad reikia gauti leidimą iš Indijos ambasados Varšuvoje. Tada kreipėmės į Lietuvos ambasadą Delyje, kad jie kreiptųsi į Indijos ambasadą. Taip po truputį skynėmės kelią.. Bet iš Indijos ambasados Varšuvoje gavome informaciją, kad pagal ITEC programos taisykles (ne Aptech) leidimą reikia gauti iš to žmogaus ambasados Delyje, angliškai tai skamba taip: „any participant who wishes to travel outside the city of training must give the training institute a No Objection Certificate addressed to the Ministry of External Affairs, New Delhi from his/her Embassy in New Delhi“, todėl Diana, tik gavusi atsakymą iš Indijos ambasados Varšuvoje mums tą leidimą parašė. Dėkojame labai Dianai Mickevičienei už pagalbą!

Goa yra kurortas vakarinėje Indijos dalyje (prie Arabijos jūros, kuri yra Indijos vandenyno dalis). Paveikslėlių su Goa vaizdeliais ieškokit čia: http://images.google.com/search?tbm=isch&hl=lt&source=hp&q=goa, ir radau video:

Ir jau šiandien išvažiuojame į rojų! Iki pasimatymo!

Linkėjimai Lietuvai!
V!

Indonezietiškas maistas, kubietiška gitara ir... lietuviški šokiai!

Namaste!

Praėjusią savaitę antradienį pirmą kartą aplankėm savo draugus iš Sara Residency viešbučio (įsivaizduokit, tik po mėnesio!). Turėjau perduoti siuntinuką viešbučio administratoriui, todėl kartu keliauti pasiūliau ir savo bendraviešbučiokus ir trumpam (kokiom 5 minutėm) susitikti su ten gyvenančia grupioke.

Tik tas trumpam truputį užsitęsė.. Panelė, su kuria turėjom susitikti, pakvietė į savo kambarį, tada sukvietė visus grupiokus, kurie gyvena Sara Residency ir viešbučio kambarėlyje susirinko 11 žmonių. Kadangi per paskaitas praktiškai tarpusavyje nekalbam, tik su keliais žmonėmis, tai prasidėjo kalbos... Buvo šioks toks susiskirstymas, nes vieni bendravo angliškai, o kiti – rusiškai. Rusiškai kalbančių grupėlę sudarėm mes su Ryčiu, Saša iš Baltarusijos ir Dima su Saira iš Kirgizijos, o visi kiti – angliškai. Prabuvom ten tris valandas ir deja, labai gaila turėjom pabėgti vakarienei, bet prižadėjom kad kitą kartą pabūsim ilgiau (nes jie tikrai nenorėjo mūsų paleisti ir net norėjo užsakyti maisto į namus, kad tik pasiliktumėm).

Pirmas apsilankymas Sara Residency

Kito karto ilgai laukti nereikėjo... Ketvirtadienį vakare po vakarienės susitikom Saroj vėl. Tik šį kartą su tikslu, nes norėjom nueiti pasišokti. Truputį pabuvom viešbutyje ir 11 žmonių (kiti šį kartą) su trim autorikšom nuvažiavom iki MK-1, kur yra restoranas Urban Pind, kuris vakare virsta klubu. Labai smagiai pabuvom, pašokom. Ir apie 2 valandą išvažiavom namo.. Kitą dieną paskaitose daug kam buvo sunku (aišku, tik dėl miego trūkumo :)))), bet ištvėrėm.

Kai antradienį buvom Saroj, tai visi labai prašė, kad aš pašokčiau ką nors (pradžioje kai turėjom prisistatyti, reikėjo pasakyti ir kuom užsiimam laisvalaikio metu, tai aš pasakiau, kad šoku). Bet antradienį nešokau ir susitarėm, kad sekmadienį Sara Residency gyventojai ateis į Trinity Art ir mes visi pasimokysim šokti lietuviškus šokius.

Praleidę ramų penktadienio vakarą naktiniame Delyje (pasivaikščiojom prie Indian Gate ir nuėjom iki Connought Place), turėjom mažiau ramų šeštadienį, kai susitikom su dviem lietuvaitėm: Goda ir Aiste (HRC). Ir netrukus atėjo sekmadienis...

Nuo 12 valandos pradėjom pasiruošimą – pjaustėm lietuvišką skilandį, Džiugą, pasiruošėm muziką, truputį alaus, sulčių. Vietą vakarėliui parinkom ant stogo, ne terasoje, nes nuo stogo matosi beveik visas Saketo rajonas, jo žalumas ir grožis. Įdomu tai, kad nuo mūsų stogo matosi ir Qutub Minar (objektas, kurį pirmąjį aplankėm ekskursijos po Delį metu). Apie 13 valandą atvažiavo delegacija iš Sara Residency, dar prisijungė Goda, Aistė, kiek vėliau atvažiavo Jolita.

Pradėjom nuo bendravimo, sulčių, lietuviškų užkandžių ir alaus. Po kiek laiko mūsų kubietis Dalmeris pagrojo kelis gabalus su savo laimėta gitara, panelės iš Indonezijos pagamino spagetti su labai labai skaniu padažu ir pavaišino visus. Ir galiausiai, atėjo laikas man parodyti kaip šokami lietuviški šokiai.

Maistas!

Dalmeris su gitara 

Kad nebūtų labai baisu, pradėjom mokytis „Upytėlę“. Iš pradžių su Jolita parodėm, kaip reikia šokti, o po to pasakėm vyrukams pakviesti paneles kartu pašokti. Labai lengva pradėti šokti nebuvo, labai jau nedrąsus žmonės susirinko. ;) Bet pašokę „Upytėlę“ plojo patys sau! Po pertraukėlės pabandėm šokti Transkverą (Granskverą, Transrevą ar blynus, kaip norit taip vadinkit :))). Šiek tiek sekėsi sudėtingiau, bet viskas pavyko! Ir galiausiai atėjo laikas Oirai! Kaip visada, visiems tai labiausiai patiko. Tik vietoj bučkio su Jolita nusprendėm geriau padaryti apsikabinimą (dėl religijų ir pan.). Visiems buvo labai smagu! Muziką turėjau atsisiuntęs iš interneto, bet ji nebuvo tokia gera kaip gyva ir kaip groja „Vingio“ kapela. ;)

Upytėlė

Blynai!

Visa kompanija ant Trinity Art stogo

Po labai smagiai praleisto laiko, atėjus vakarienės metui (po maždaug penkių valandų buvimo ant stogo), teko išsiskirti..

International party ant Trinity Art stogo pavyko!

Linkėjimai!
V!

Red Fort

Namaste (rusiškai tai galėtų reikšti "ant tilto")!

Po dviejų nesėkmingų bandymų patekti į raudonąjį fortą (angl. Red Fort, vietine kalba Lal Qila) vakar mums pavyko ten įeiti. Pirmą kartą nepavyko dėl to, kad brangiai kainavo, antrą kartą nepavyko dėl to, kad buvo pusė Indijos ten susirinkę, o trečią  - šį kartą, įeiti į raudonąjį fortą pavyko!

Taigi trečiadienį po paskaitų nuvažiavom iki Rajiv Chowk stotelės, pavalgėme skanaus nesveiko maisto KFC ir važiavome iki Chandy Chawk stotelės, kuri yra pakankamai arti raudonojo forto. Pražygiaviome pro turgų, kur gyvenimas virte virė, ir kaip visur senajame Delyje, buvo pilna žmonių. Prie raudonojo forto nuėjom prie kasos, parodėme savo Aptech korteles, ir kaip vietiniai gyventojai nusipirkome bilietus po 15 rupijų (vietoj 250 rupijų užsieniečiams, 10 rupijų įėjimas ir 5 rupijos muziejus) ir įėjome į vidų. Pagaliau!

Čia mano studento kortelė :)

Tiesa, tai, kad mes turime teisę nusipirkti pigesnį  bilietą kėlė daug kam įtarimo (bilietų tikrintojams), nes gi mes neatrodom kaip indai, o einam už indų kainą (ji parašyta ant bilieto). Todėl dar bent du kartus reikėjo parodyti studento pažymėjimą, kad mes tikrai turime teisę į šią privilegiją. Vien tik nusipirkti bilieto neužtenka..

Raudonasis fortas yra įtraukas į UNESCO paveldo sąrašą. Tai yra 17 amžiaus pastatų kompleksas, kuriame gyveno Mugalo imperatoriai ir kuris buvo pastatytas per 10 metų. Dabar tai labai lankoma turistų (vietinių ir užsienio) vieta ir yra didžiausias paminklas senajame Delyje. Rugpjūčio 15 dieną, kai indai švenčia nepriklausomybės nuo Britų dieną, Indijos ministras pirmininkas iš šito forto kreipiasi į žmones.

Visame komplekse yra 6 svarbūs objektai: Diwan-i-Aam (vartai), Diwan-i-Khas (susitikimų vieta, padaryta iš marmuro), Nahr-i-Behisht (vandens kanalai, einantys per visą forto teritoriją), Zenana (moterų patalpa), Moti Masjid (asmeninė mečetė) ir Hayat Bakhsh Bagh (sodas). Be to mes radome du muziejus, kuriuose yra keli eksponatai (nėra labai daug, bet kaip tokiai vietai, manau pakankamai). Dar prie pat įėjimo yra parduotuvių, kurios pardavinėja suvenyrus (ne veltui, nes tai labai turistų lankoma vieta). Aišku, visur žmonių čia begalė... Labai daug... Ir baltųjų (turistų) koncentracija žymiai didesnė nei visur kitur.

Visai smagiai praleidom trečiadienio popietę. Rekomenduoju visiems jį aplankyti!

Linkėjimai!
V!

Penktadienis!

Namaste!

Truputį užsivėlinau. Persiprašau. :) :) :)

Penktadienį, dar prieš sutinkant lietuvių porą restorane buvom nuvažiavę iki vieno paminklo esančio Delyje, tai Safdarjungs Tomb. Jis yra netoli Jor Bagh stotelės, todėl lengvai pasiekėme jį su metro.

Įėjimas užsieniečiams kainavo 100 rupijų, bet kadangi mes turėjome Aptecho studentų korteles, todėl jis mums kainavo kaip vietiniams indams - po 5 rupijas (0,25Lt). Viduje labai panaši į mini Tadž Machalą (kurį matėm per ekskursiją po Delį) šventykla. Joje labai nedaug žmonių, todėl ramiai galėjome apžiūrėti viską. Truputį pasivaikščiojom, pafotografavom ir išėjom.

Parkas prie kapo

Kapas

Darbininkai tvarko aplinką

Apie kapą

Ir nuėjom iki vienos tokio prekybos vietos. Žemėlapyje buvo pažymėta kaip Santushti Shopping Complex. Tai tikėjomės rasti ką nors panašaus į jau matytus prekybos centrus, prekybos vietas. Bet kai priėjome tą vietą, tai pamatėm ant vartų užrašą "Restricted Area" ir rimtus vyrukus, besaugančius vartus. Pabijojom eiti į vidų, tai paklausėm vietinių, kur čia tas prekybos kompleksas ir jis mums pasakė eiti per tuos vartus. Užėjome, mus sutiko labai draugiškai. Ir ne veltui - viduje labai gražiai išpuoštos parduotuvės, kurios pardavinėja prabangos prekes. Vietinių indų ten nebeveik nematyti, buvo keli rusiškai kalbantys asmenys, dar keli balti žmonės. :)) Nuotraukų nepavyko padaryti nei vienos, nes ten jos labai griežtai draudžiamos. Vietai tai labai graži. Aplink parkelis, žolytė ir atskiros parduotuvės.

Viena iš Santushti parduotuvių

Santushti pilna tokių parduotuvių

Ir dar. Penktadienį spėjom nueiti į klubą truputį pasišokti, pajudėti, pabūti su žmonėmis. ;) Urban Pind vadinasi. Visai patiko. ;)

Linkėjimai!
V!

Susitkimų su lietuviais savaitė

Namaste!

Šią savaitę kaip niekad daug buvo susitikimų su lietuviais.

Viskas prasidėjo pirmadienį, kai ėjom žiūrėti Žilvičio koncerto, kuriame susitikome su Žilvičio šokėjais, muzikantais, dainininkais ir vadovais, truputį pakalbėjom su Lietuvos ambasadoriumi Indijoje, su Goda, kuri turi reikalų su ambasadoriumi. Su Goda po koncerto nuvarėm į restoraną, truputį pakalbėjom, pasėdėjom ir išsiskirstėm.

Čia Goda iš toli :D

Po tradicinės darbo savaitės penktadienis pietavom restorane, kur alus buvo pigiausias. Ir ten sėdėjom, kalbėjom trise ir taip girdim kažkoks lietuviškas balsas. Iš pradžių dar nepatikėjom, bet po to vėl išgirdom vyrišką ir lietuvišką balsus kalbančius lietuviškai. Aišku, tikimybė 20 milijonų gyventojų mieste išgirsti kalbant lietuviškai yra beveik neįmanoma. Bet vis dėlto.. išgirdom.. Išeidami iš restorano mes juos užkalbinom. Tai buvo verslininkas iš Lietuvos, kuris su drauge (ar žmona gal) jau tris metus gyvena Indijoje ir užsiima kažkokiu verslu. ;)

Vakar susitikimo su Ryčio draugu, kuris su dar dviem draugais keliauja po Indiją. Jie žada aplankyti kelias populiarias Indijos vietas: Varanasi, Agrą (kur Tadž Machalas), Mumbajų, Goa ir dar kažkur.. Turi jie dvi savaites, tai tikrai užteks ir pamatyti šalį ir susipažinti su žmonėmis, o gal ir išmokti Hindish (kažkada čia neseniai pabandžiau su sese pakalbėti Hindish (Indian English), tai visai smagiai gavosi). Tai su lietuviais nuėjom pavalgyti pietų, pakalbėjom ir išgėrę kavos nuvažiavom iki jų viešbučio, kur Rytis turėjo pasiimti mini siuntinuką.

Na o šiandien buvau susitikęs su bendradarbe Jolita, kuri man perdavė siuntinuką iš Lietuvos. Ačiū jai už pervežimą ir ačiū sesei už įdėjimą. :))) Su ja ir jos drauge iš Tadžikistano nuvažiavome iki Akšardamo. Kaip panelės sakė, kad ši vieta net gražesnė už Tadž Machalą (nes Tadž Machale su kursu jos buvo vakar). O kadangi aš dar Tadž Machalo nemačiau, tai dar palyginti negaliu. ;) Po to truputį apsišopinom prie Rajiv Chawk stotelės esančiame Palika Bazare (kur vien tik padirbtos prekės) ir grįžome atgal į Saket'ą iš kur panelės su autorikša grįžo atgal namo. ;)

Jolitos draugė, aš ir  Jolita

Smagu gi susitikti su lietuviais!
V!

Tai, dėl ko atvažiavom: kursai

Namaste!

Nors ne dėl kursų mes čia atvažiavom. :)) Na.. bet.. jie yra ir privalomi mums. Galime praleisti ne daugiau kaip 5% visų paskaitų, t.y. apie 2-3 paskaitas per visą paskaitų laikotarpį. Šį kartą įrašas be nuotraukų. :))

Kaip jau anksčiau rašiau, mes čia niekur neskubam... Mokėmės Photošopą ir nagrinėjom kiekvieną funkciją lėtai, atskirai ir išsamiai. Kartais dėstytoja skiria specialiai laiko patiems pasibandyt. Dėstytoja visada paaiškina, jei kas nors neaišku. Ar man tai bus naudinga? Manau, kad taip. Ir nereiks tos baisulinės knygos skaityt. Nebent prisiminimui. :)) Dabar nagrinėjam HTML'ą ir tuoj pradėsim CSS'ą (atsiprašau už keiksmažodžius tų, kuriems šios raidžių kombinacijos nieko nesako :).

Mes pradedam paskaitą (teoriškai) 9:00 val. ir ji trunka keturias valandas iki 13 val. su kažkur 30 min. pertrauka. Kartais labai ji prailgsta, o kartais praeina labai greit (kai patys bandom kažką padaryti). Ir po paskaitų mus parveža su taksi į viešbutį ir turim laisvo laiko.

Angliukų atsiliepimai: anglų kalbą dėstytoja moko labai gerai, daug bendrauja, nes yra nedidelė grupė (anglų kalbos grupė padalina į du pogrupius), o IT pradmenų paskaita tai tragedija. Nors dėsto ta pati dėstytoja kaip ir mums, bet ji dėsto kompiuterių pradmenis: pvz. kaip susikurti folderį, arba kaip įsijungti kompiuterį. Jie turi anglų kalbą apie 3 valandas (nuo 10 val. iki 13 val.) ir tada dar mažiausiai valandą kompiuterių kursai.

Kompiuteriai mokymų centre yra pakankamai geri: Intel Core 2 Duo 2,8 GHz procesoriai, 2Gb ramų, GeForce 8400 GS vaizdo plokštė, visur įrašyta licencijuota programinė įranga (bent jau taip atrodo ir taip sakė) Windows XP, Office 2007 paketas ir Adobe Creative Suite CS4 Design Premium. Ir visi kompiuteriai su skystųjų kristalų monitoriais!

Va tiek vat va!
Viktoras

„Žilvičio“ koncertas!

Namaste!

Po beveik keturių savaičių abstinencijos (šokio :)) vakar turėjau galimybę ją ištaisyti. Indijoje svečiavosi Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“, kuris koncertavo Džeipure, dar viename mieste ir paskutinį koncertą parodė Delio gyventojams. Čia, Delyje, vyksta Europos sąjungos Sanskrito festivalis, ir šis koncertas buvo vienas iš jo renginių. Įėjimas nemokamas ir žiūrovų buvo pakankamai daug.

Trinity art važiuoja į koncertą! (Ryčka už kadro)

Taigi pirmadienį po paskaitų, 8-iese (visi mūsų viešbučio gyventojai) susėdom į 6-vietį taksi (čia tai nėra draudžiama) ir nuvažiavome iki artimiausios metro stotelės (AIIMS) ir iš ten su persėdimu (Rajiv Chawk stotelėje) nuvykome iki Mandi House stotelės. Nacionalinė dramos mokykla, kur vyko koncertas, yra netoli šios metro stotelės. Pabandykit įsivaizduoti Delio Nacionalinę dramos mokyklą.. Tai turėtų būti didelis, senas, tvarkingas, bent 5 aukštų pastatas, su daug visokiausių auditorijų, dekoracijų ir pan. Jei ir jūs taip jį įsivaizduotumėt, tai labai suklystumėt. Iš tikrųjų, tai nedidelis, vieno aukšto, pastatukas, kurio teritorijoje lauke yra kelios vietos vaidinimams. Teritorija ir pastatas nėra labai tvarkingi, bet Indijos standartus atitinka. ;)

Delio nacionalinė dramos mokykla

Ir dar. Kadangi turėjome šiek tiek laisvo laiko (apie valandžiukę), tai sugalvojome kur nors netoli užkąsti. Apėjome visą kvartalą, bet taip ir nieko neradome.. Ten toks rajonas, kad aplink nėra nei vieno restorano – matyt vietiniams gyventojams restoranas yra namie. ;) Galiausiai nusipirkome po ledą ir ėjome užsiimti vietų.

„Žilvičio“ kapela

„Žilvičio“ dainininkai

„Žilvičio“ šokėjai

„Žilvitis“ į Indiją atvažiavo su 5 poromis šokėjų, 7 muzikantais ir 7 dainininkais, iš viso 19 žmonių. Bet to užteko, kad galėtų parodyti Lietuvos Aukso fondo programą. Jie turėjo nemažai kostiumų (na, bent jau keitė beveik prieš kiekvieną šokį kažkokią detalę), skrybeles, klumpes, vyteles.

Koncerte buvo ir Lietuvos ambasadorius Delyje su žmona!

Lietuvos ambasadorius Petras Šimeliūnas Delyje 

Juoda duona!

Vestuvinių šokių siuita

Koncerta programa buvo įvairi. Pradėjo nuo muzikinio kūrinio, po to merginos sušoko „Kepurinę“. Šoko dar visą klumpių siuitą (tą pačią kaip ir per Gaudeamus vasarą), vestuvinius šokius (iš 2006 m. Gaudeamus :))), grojo Kalvelį, Čiuželą, dainavo kelias dainas. Ir šio koncerto metu buvo trys vinys:

1. Lenciūgėlis! Lyg specialiai mūsiškio Lenciūgėlio (Tomo, kuris vyniojasi dabar Slovakijoje) gimtadienio proga buvo sušoktas šis šokis!
2. Agotėlė! Kai pradėjo šokti tai taip norėjosi lėkti ant scenos ir sušokti kartu. TIk nenorėjau trukdyti...
   Na bent jau padainuot galėjau kartu su jais..
3. Blynai! Na o po koncerto, „Žilvitis“ pakvietė žiūrovus kartu pašokti! Ir tai buvo „Transkveras“! Tikra palaima buvo kartu su lietuvaičiais pašokti! ;)

Lenciūgėlis!

;) Agotėlė!

Blynai!

Su lietuvaitėm ;)

Ir dar keli įrašai iš YouTube (filmavo mūsų draugas iš Omano su savo Blekberiu!

Ech, noriu jau šokt!

Viktoras

P.S. Savaitgalį praleidom gana ramiai. Šeštadienį buvom nuvarę į prekybos centrą (lygtai Lietuvoj jų trūktų.. :))), o sekmadienį bandėm įeiti į Red Forto vidų, bet ten buvo TIEK ŽMONIŲ, kad net nebandėme laukti...

P.P.S. Buvom vieną dieną pirkti romo Old Monk, tai neturėjo mūsų įprasto, todėl pasiūlė pirkti 12 metų išlaikymo. Tai 0,75l kainavo 13Lt (vietoj 10,5Lt įprastai). Neblogai. Huh? ;)

Keičiam stilių!

Namaste!

Šiandien trumpai. ;) Šiandien pakeičiau šukuoseną. Mūsų draugas Dalmeris iš Kubos turi atsivežęs plaukų kirpimo mašinėlę, tai nušmulino mane! Bet man patinka! Vasariškai, gaiviai dabar. ;)

Prieš

Po

Šio kirpėjo paslaugomis jau pasinaudojo ir Richardo ir Rytis. ;) Tuoj ir kitų eilė ateis. :D

Linkėjmai!
V!

Hard Rock Cafe!

Namaste!

Kartais pagalvoji, kaip apgailėtina yra derėtis iki pamėlynavimo su autorikšos vairuotoju dėl 20 rupijų ir paskui nueit  vakare į barą ir be jokių emocijų išleist 1000 rupijų... Bet čia toks gyvenimas. ;) Arba labai pigu, arba brangu...

Taigi vakar vakre sugalvojom aplankyti vieną restoraną. Ir išsirinkom visai neblogą: Hard Rock Cafe. Pasižiūrėjom internete, kad ketvirtadienį vakare ten turi būti koncertas, tad nieko nelaukę po vakarienės pasiruopšėm ir išvarėm iki DLF marketplace, kur įsikūręs restoranas. Kadangi taupėm kojas, tai pasiėmėm tris autoriškas (varėm 8-iese), ir sumokėjom po 30 rupijų. Beje, šis restoranas yra vienintelis Delyje ir ji yra labai netoli mūsų namų!

Kaip visada buvom patikrinti ar neturim jokių ginklų (čia visur yra metalo detektoriai, kurie tikrina, nesvarbu, ar tai parduotuvė, ar prekybos centras, ar metro, ar turgus, ar restoranas, ar kavinė - visur būsi patikrintas). Viduje mus pasitiko, pasiūlė staliuką prie pat scenos ir mes susėdom, užsisakėm gėrimų ir laukėm koncerto pradžios.

Aplinka restorane labai tvarkinga. Ir, kaip įprasta visuose Hard Rock Cafe, yra tam tikri unikalūs daiktai. Pvz. U2 gitara arba Elvio Preslio kostiumas. :) Yra ir keli užrašai po visą restoraną uždėti. Labiausiai man patiko: "Take time to be kind". Pats restoranas tai nėra labai didelis. :)

Po 22 valandos ant scenos užlipo grupė MenThatPause ir pradėjo groti. Visai neblogai pavarė! Man patiko. ;) Įsivaizduokit: stovi ant scenos žmogus su tiurbanu (greičiausiai sikas) ir dainuoja roką! Įspūdingai. O dar kai mes buvom prie pat scenos, tai matėm visas muzikantų ir dainininkų emocijas ir tikrai buvo labai smagu. ;)

Ir žinot ką! Vienas iš mūsų laimėjo gitarą! Įsivaizduojat? ;) Muzikantai pakvietė penkis žmones ant scenos, kurie moka brūžinti gitarą ir tada pasakė, kad kiekvienas turi pagroti kažką. Ten nuėjom mūsų kubietis Dalmeris. Visi pagrojo po ištrauką iš kokio nors kūrinio, Dalmeris grojo ketvirtasis. Po to žiūrovai turėjo balsuoti, kuris geriausiai sugrojo. Už mūsiškį šaukė labai daug žmonių, bet matyt labai didelę dalį sudarė mūsų 7 vyrų balsai. Ir taip mūsų kubietis gavo dovanų gitarą! Jėga, ane? ;)

Na o po koncerto šiek tiek išsitaškėm. Grojo vietinis DJ'us. O jis tikrai gerą muziką grojo! ;) Tik, kažkaip keistai labai jautėmės, nes šokom vien tik vyrai.. Ir aplink panelių, kurių galėtume pakviesti šokti nebuvo (buvo kelios aukštos, bet manau ten ne panelės :)).

Dar vakar buvom Lietuvos ambasadoje, susipažinome su Rasa, kuri dirba sekretore ir ji mums perdavė kvietimus į koncertą, kuris vyks pirmadienį. Pirmadienį apie jį ir parašysiu. :))

Išgyvenom 2011 metų 11 mėnesio 11 dieną? ;)
V!

Rutina, arba mes jau tris savaites Indijoje!

Namaste!

Kad ir kaip bebūtų, jau praėjo trys savaitės... Trys savaitės pilnos įspūdžių, nuostabos, susipažinimo su svečia šalimi.. Ir aišku, pusryčių, paskaitų, truputis laisvo laiko, vakarienės ir pašnekesių su bendragyventojais.. Ir tai vadinasi rutina.. Ir šį kartą įraše bus mažai paveikslėlių. :)

Kasdien keliamės apie 7:30 val., dušas, pusryčiai nuo 7:30 val. iki 8:30 val., 8:30 val. mus su taksi išveža į mokymo centrą, kur nuo 9:00 val. prasideda paskaita. Apie 11:00 valandą turime 30 minučių pertrauką ir apie 13:00 valandą baigiame paskaitą. Tada grįžtame į viešbutį, šiek tiek užkandame, pavalgome (arba namie panelės pagamina, arba į restoraną nueinam), ir iki vakarienės beveik nieko nedarom, pvz. žiūrim TV arba skalbiamės arba miegam. Vakarienė nuo 19:00 val. iki 20:00 val., tada jau 18:45 val. dažniausiai pradedame ruoštis vakarienei, o po vakarienės dažniausiai praleidžiam laiką su tais, su kuriais gyvename viešbutyje ir taip iki kokių 21, 22 val, visada skirtingai. ;)

Išeiginės
Indija turi tikrai daug išeiginių. Pastebėjom, kad vos ne kas savaitę bent po vieną dieną yra laisvą. Tik problema tame, kad Aptech'as (mokymų centras) ne visada leidžia pailsėti. Jau ne kartą ėjome į paskaitas, nors tikrai žinojome, kad visoje Indijoje yra laisvadienis. Bet kartais duoda pasidžiaugti ir mums laisva diena. Pvz. šiandien mums nereikėjo eiti į paskaitas. ;) Kiek radau, tai šiandien yra sikų įkūrėjo gimtadienis.

Skalbimas
Normalu gi, kad per tris savaites rūbai jau pasidarė purvini ir juos reikia skalbti. O skalbiamės mes namie.. Galima viešbutyje užsisakyti skalbimo paslaugą, bet ji bus viešbučio kainomis. Ir neaiškus rezultatas.. Pvz. maikutę išskalbti kainuoja 2Lt, bet jei skalbi 10.. Ir dažnai.. Bet baisiausia ne dėl kainos, o dėl to, kad rezultatas bus nekoks. Kažkas sakė, kad jie skalbdami neskaito etikečių (deda rūbus į vieną ir skalbia).. O skalbti reikia čia dažnai, nes oras pilnas dulkių. Ir skalbiant iš pradžių reikia išskalauti, o tik po to užmerkus su skalbimo milteliais ir palaikius 30 minučių skalbti. Skalbimo miltelių nedidelis pakelis kainuoja 1Lt (Tide). Taip kad skalbiam visada rankomis. :) Reiks gal kada pabandyti susirasti savitarnos skalbyklą.. turėtų čia mūsų šitame prestižiniame rajone būti. ;)

Kibirėlis rūbams plauti :)

Vanduo
Čia kiekvienas pastatas ant savo stogo turi plastikines vandens saugyklas, į kurias prileidžia vandens (matyt iš centralizuotos kažkokios sistemos) ir tada iš tų saugyklų vanduo patenka į čiaupus ir į kambarius. Todėl vandens iš krano gerti nerekomenduojama. Čia jie ir patys niekur negeria vandens iš čiaupo, nebent tai parašyta, kad yra "Drinking water" (liet. geriamas vanduo :)). Prausiamės tai su vandeniu iš čiaupo, bet geriame ir valomės dantis su pirktiniu vandeniu. Mes patys vandens neperkam, nes mums iš didelio vandens bamblio (kaip Žalios girios būna..) mums viešbutis prileidžia nemokamai (sąlyginai, nes mūsų nakvynė Indijos vyriausybei čia kainuoja apie 150Lt kasdien).

Vandens saugykla ant stogo

O jei reikia karšto vandens, tai reikia paspausti mygtuką ir tada po kokių 20 minučių vanduo pašyla ir gali naudotis. :))


Vakarienė ir pusryčiai 
Žinau ko grįžęs nevalgysiu: kiaušinių ir vištienos. Kiaušiniai - pagrindinis pusryčių ingredientas. Arba kietai virti kiaušiniai, arba kiaušinienė su svogūnais suvyniota į foliją arba kiaušinienė su svogūnais smulkinta. Na, dar būna skrudinta duona, makaronai, avižinių dribsnių košė ir koks nors vaisius (papaja, mandarinas, obuolys arba bananas).

O vakarienė... Jau visi mūsų gyventojai juokauja, tai "ką gi gausim šiandien vakarienei?", "Gal tai su vištiena?", "Visai norėčiau vištos..." Čia kaip tas šuo iš YouTube, kur kasdien gaudavo vien tik grikių... (http://www.youtube.com/watch?v=JBsS-EX2sdA)... Tai po šios kelionės (kaip pamenu buvo ir po penkių mėnesių Ispanijoje), tikrai nebevalgysiu vištienos kažkurį laiką. Kas blogiausia, kad vištiena visada taip pat ruošiama. ir beveik vienodo skonio.. Bandėm prašyti, kad vieną dieną per savaitę paruoštų žuvį, bet dar neprisiprašėm.. Reiks prašyt svarbesnių asmenų... Dabar net nuotraukos nesinori daryti...

Televizija
Kažkada gal rašiau, kad mes kiekvienas kambaryje turime po televizorių, kuriame yra pajungta televizija su daug daug kanalų. Nežinau ar čia palydovinė, ar skaitmeninė (greičiausiai palydovinė), bet turim daug pasirinkimo ką žiūrėti. Pradedant nuo žinių kanalų, baigiant muzikos, filmų ir kitais kanalais. Labiausiai patinka filmų kanalai, nes čia rodo visai neblogus filmus. Yra Star Movies, HBO, Warner Brother, Movies Now ir kiti. Tai kai neturi ką veikt, laiką padeda nužudyti televizorius. :))

Ir dar. Šiandien buvo pirmą kartą ilgesniam laikui dingusi elektra. Ir ne vieną kartą...

O šiaip tai nieko nėra geriau už gulėjimą ant viešbučio stogo su šalto alaus buteliu ir mėgautis saulės spinduliais.. Ech.. Atostogos!

Pas mus dar vasara! Linkėjimai!
Viktoras

Zoologijos sodas

Namaste!

Kaip ir anksčiau rašiau, šį sekmadienį po nesėkmingo bandymo surasti kur būtų galima pasiplaukioti ir pasimėgauti saulės voniomis išsiruošėm į zooogijos sodą. Sėdome į metro ir už 19 rupijų (0,95Lt, su kortele dar 10% nuolaida) nuvykome iki vietos. Zoologijos sodas yra apie 2 km nuo metro stotelės, todėl turėjom šiek tiek paeiti. Bet gal ir gerai, nes praėjome senąjį fortą, prie kurio yra vandens telkinys (manau dirbtinis) ir kuriame galima pasiplaukioti katamaranais, indish style - 6-viečiais. Bet mes neturėjom per daug laiko, tad šį kartą pasiplaukiojimą praleidom. Ir dar, vanduo ten tikrai nėra labai švarus, visas žalias...

Ir pagaliau priėjome.. Prie pat įėjimo buvo begalė žmonių. Vieni sėdėjo ant žolės ir laukė kažko, kiti laukė prie įėjimo. Užsieniečiams čia yra atskira eilė (ir, aišku, atskira kaina). Vietiniams įėjimas į zoologijos sodą kainuoja 20 rupijų, o užsieniečiams 100 rupijų (bet už tai duoda nemokamą žemėlapį!). Taip pat prie įėjimo reikalauja, kad pasidėtumėme dideles kuprines į daiktų saugyklą (kur reikėjo sumokėti dar 1 rupiją, t.y 5 lietuviškus centus) ir su savimi leido pasiimti tik fotoaparatą (su kuriuo irgi galima nemokamai fotografuoti!), telefoną, piniginę ir vandens.

O viduje.. Įsivaizduokit Kauno (arba Rygos, arba dar kokį) zoologijos sodą ir žmonių kiekį jame. Ir dabar viską padauginkit bent iš 50 ir suprasit, kiek žmonių būna Delio nacionaliniame zoologijos sode. Visur triukšmas, grūstys prie gyvūnų... O dar ir normalių takelių nėra, daug kas tvarkoma, ne visi gyvūnai yra... Na, bet nereikia daug norėti už 5Lt. :))

Zoologijos sode gyvūnai gyvena tik lauke, arba prie vandens telkinių. Nėra terariumų, arba akvariumų. Bet yra keletas įdomų gyvūnų, pvz. baltasis tigras. Įdomu ir tai, kad kai kurių rūšių gyvūnų yra labai labai daug (po 20-30).

O šiaip visai smagu buvo. :)) Tik antrą kartą tai tikrai nenorėčiau į tą chaosą eit. :))

Linkėjimai!
V!